Visi penki Kaune išgelbėti nutrijų jaunikliai atiduoti į patikimas rankas – iškeliavo į atokias sodybas su ūkiniais pastatais ir tvenkiniais. Ši žinia, greičiausiai, nudžiugins daugybę kauniečių, jautriai reagavusių į įvykius Kalniečių parko tvenkinyje.
Sugavo specialiu tinklu
„Nenorime stebėti nutrijukų agonijos ant ledo“, „Negi nėra tarnybų, kurios iš esmės užsiimtų tų nelaimėlių gelbėjimu?“. Tokius ir panašius priekaištus miesto tarnyboms, kurios turėtų pasirūpinti Kalniečių parko tvenkinyje benamiais tapusiais nutrijų jaunikliais, redakcija girdėjo praėjusią savaitę nuo ryto iki vakaro.
Reikia pripažinti, kad gyvūnų mylėtojai iš dalies buvo teisūs – tiek valstybės, tiek visuomenės lėšomis išlaikomos gyvūnų globos ir priežiūros tarnybos tik skėsčiojo rankomis. Vieni aiškino, kad globoja tik laukinius gyvūnus, kiti – tik naminius, bet likusius be šeimininko, treti taip pat išsisukinėjo nuo atsakomybės.
Pagaliau Lietuvos gyvūnų globos draugijos pirmininkas Benas Noreikis, grįžęs iš komandiruotės Bulgarijoje, pasitelkęs bendramintį, specialiu tinklu per parą sugaudė penkis nutrijų jauniklius, gyvenusius ant tvenkinio ledo.
Apsigyveno tvartelyje
Pasklidus kalboms, kad šalia Kalniečių tvenkinio gyvena besilaukiančią mažylių nutriją išmetęs jų šeimininkas, policija kartu su miesto veterinarijos tarnybos specialistais surado nurodytą žmogų, tačiau paaiškėjo, kad jo privačioje teritorijoje nėra jokių gyvūnų laikymo pėdsakų. Todėl sugauti nutrijų jaunikliai buvo atiduoti juos pageidavusiems laikyti asmenims.
Didžiųjų Lapių pakraštyje neseniai įsikūrusi kauniečio Kęstučio Kapčiaus sūnaus šeima su džiaugsmu priglaudė du nutrijų jauniklius apšiltintame tvartelyje, kurį budriai saugo daugybė laikų veislės šunų. Nutrijukų porelė įkurdinta voljere, išklotame šienu.
„Juos labai myli mano aštuonmetis anūkas Šarūnas, kuris jau turi gyvūnų priežiūros patirties – šeria ir triušius. Kadangi sūnaus šeima gyvena kaime, tai nutrijoms netrūksta nei šiltos skanios košės, nei kopūstų lapų, morkų, nei kitų daržovių. Tvartelyje, kaip matote, šilta, nes čia kartu su nutrijomis gyvena keturios avys ir ožka. Matote, pastarųjų ausys paženklintos. Mes ir nutrijas deklaruosime oficialiai. Dabar laukiame, kada atvažiuos patikrinti jų gyvenimo sąlygų maisto veterinarijos tarnybos specialistai“, – kalbėjo Kęstutis.
Vasarą – tvenkinyje
Pašnekovas parodė už sodybos tvartelio du tvenkinius – viename iš jų vasarą galės nardyti per žiemą sutvirtėję nutrijų jaunikliai. Jie čia tikriausiai susidraugaus su ūkyje gyvenančiomis antelėmis, nes savo taikų būdą parodė Kaune, taikiai sugyvendami lediniame miesto tvenkinyje su nendrių vištele. Kęstutis patikino, kad vienas iš sodybos tvenkinių bus aptvertas, kad išlipę į krantą nutrijukai nenuklystų į laukus.
Beje, Kęstutis buvo vienas iš tų, kuris drauge su kitais kauniečiais nešė maistą be šeimininko likusiems nutrijukams.
Ilgai kentę gyvenimo nepatogumus ant ledo, naujoje vietoje įsikūrę gyvūnėliai, atrodo, jaučiasi tarsi į rojų patekę.
Turėjo gelbėti, bet neišgelbėjo
Kauniečiai dar neužmiršo, kaip ilgai ir sunkiai buvo ieškoma, kas išgelbėtų nutrijų jauniklius, žiemą likusius ant ledo. Redakcija pamėgino rasti atsakymą į šį aktualų klausimą.
„Bešeimininkiais tapusius gyvūnus – naminius, ūkinius ar laukinius – turėjo gelbėti Gyvūnų globėjų asociacija, vadovaujama Vytauto Gustaičio“, – trumpai atsakė Kauno miesto valstybinės veterinarijos tarnybos viršininko pavaduotojas Linijus Valiuška.
Tokį patį atsakymą pateikė ir Aplinkos ministerijos Biologinės įvairovės skyriaus vedėja Lina Čaplikaitė. Pažymėjusi, kad gal tuo metu, kai reikėjo gelbėti nutrijų jauniklius, šios asociacijos nariai turėjo skubesnių užduočių, L.Čaplikaitė pasidžiaugė, kad pagrindinio gyvūnėlių gelbėtojo vaidmens neatsisakęs B. Noreikis ne tik vadovauja Lietuvos gyvūnų globos draugijai, bet ir dirba Lietuvos zoologijos sode.
GRYNAS.lt publikavo vaizdo reportažą, kai gyvūnų globos draugijai nepavyko į narvus gražiuoju prisivilioti nutrijų:
