„Ne kasmet galima stebėti ir stebėtis keista Kuršių nerijos retenybe – pušinio keliaujančio kuoduočio vikšrų karavanu, kuris gali nusidriekti iki 1,5 m ilgio (o gal ir daugiau). Kolonos vedlys išleidžia šilko siūlą, o juo seka kiti vikšrai“, – rašo Kuršių nerijos nacionalinis parkas.

Parko specialistai įspėja – šių vikšrų geriau neliesti. Ne tik dėl to, jog yra reti ir saugomi, bet ir todėl, kad jų kūną dengiantys plaukeliai išskiria nuodus ir gali sukelti alergiją.

„Drugiai kiaušinėlius deda ant pušų spyglių. Lietuvoje pušinio keliaujančio kuoduočio vikšrai minta kalninės pušies spygliais, tuo tarpu kitose šalyse pagrindinis mitybinis augalas – paprastoji pušis. Išsiritę iš kiaušinėlių, vikšriukai neišsišliaužioja kas sau, o gyvena grupėmis. Dienos metu vikšrai tūno ant pušies šakų, kamieno ar net ant žemės, o maitinasi naktimis.

Vasaros antroje pusėje, jau ūgtelėję vikšrai pradeda leistis nuo medžių ir drauge vienas paskui kitą ropoja ieškoti maisto ar saugios vietos kokonui susisukti. Vikšro kūnas padengtas ilgais plaukeliais, kuriuose yra nuodingų ir skausmingas alergines reakcija sukeliančių medžiagų. Taigi, nesmalsaukime ir vikšrų nelieskime.

Lietuvoje pušinis keliaujantis kuoduotis yra labai retas ir aptinkamas tik Kuršių nerijoje ties Nida. Ši drugių rūšis įrašyta į Lietuvos raudonąją knygą, nes yra pažeidžiama ir jos išnykimo gamtoje tikimybė labai didelė“, – teigiama parko įraše.

Vikšrus nufilmavo K. Gruodytė ir K. Dambrauskienė.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt