Kuršių nerija virto parako statine: bet kada galima tikėtis didžiulės nelaimės

Praeitų metų pavasarį Kuršių nerijos miškus siaubė didžiulis gaisras, sukėlęs valstybei daugybę nuostolių. Kasdien šylantis oras vėl grasina kurortinės vietovės gaisrais, todėl GRYNAS.lt domisi, kaip pavyko išmokti praeitų metų pamokas, kokios priemonės taikomos, kad jie daugiau nepasikartotų.

Mano, kad draudimas rūkyti gali sukelti gaisrus

Neringos meras Darius Jasaitis teigė, kad padėtis Kuršių nerijoje galėtų būti kitokia, jeigu valstybė gaisrų prevencijai skirtų daugiau pinigų.

„Esu paprašęs institucijų, kad atkreiptų dėmesį į tai, jog visi didieji gaisrai Kuršių nerijoje yra kilę balandžio viduryje. Todėl tikrai žinau, kad yra sustiprintas budėjimas Kuršių nerijoje, aplinka yra stebima ir panaudojant kameras. Kretingos miškų urėdija jau yra pradėjusi priešgaisrinius budėjimus ir stebėjimą, ko nebuvo anksčiau. Žinau, kad į Kuršių neriją turi atvykti didžiulis priešgaisrinis automobilis“, - pasakojo D. Jasaitis.

Girininkai vedžiojasi gesintuvus su vandeniu, galbūt tai padėtų gaisrą apgesinti. Tačiau žinokite, kad mums džiaugsmo dėl Kuršių Nerijos miškų perdavimo yra mažai, atlyginimai liko tie patys, o atsakomybės ir darbo žymiai daugiau.

Antanas Algimantas Baranauskas

Paklaustas, kaip vertina pasiūlymą uždrausti rūkyti Kuršių nerijos miškuose, meras teigė, kad tai gali sukelti priešingą efektą: „Uždrausti rūkyti galbūt būtų ir logiška, tačiau žvelgiant iš praktinės pusės, man kyla baimė. Tokiu atveju jeigu žmogus mina dviračiu nuo Klaipėdos iki Nidos ir jam užėjo noras parūkyti, jis eina į mišką ir rūko pasislėpęs. Ir jeigu išgirsta kažkokį garsą, pagalvojęs, kad tai inspektoriai, numeta nuorūką, pasiima dviratį ir važiuoja tolyn. Gali būti, kad mes gausime priešingą efektą. Žinoma, lengva kalbėti, kad savivaldybė turėtų įrengti rūkymo vietas, bet biudžetas jau patvirtintas. Įsivaizduokite, ką reiškia 50 kilometrų ruože įrengti rūkymo vietas. Vėliau kažkas jas turės aptarnauti ir tvarkyti. Tam vėl reikia finansavimo. Lengva pasakyti: imkit ir padarykit. Bet pinigų tai nėra. Visam pasaulyje yra praktika, kad jeigu kažką draudžiam, už tai sumokam. O pas mus draudžiam, bet nieko neduodam.“

Anksčiau buvo geriau?

Meras prisiminė savo jaunystės patirtį, kai jis pats budėdavo bokšteliuose ir stebėdavo, ar nėra gaisro židinių. Lygindamas jis teigė, kad anksčiau kai kurie dalykai buvo padaryti geriau.

„Man teko matyti dabartinį priešgaisrinį stebėjimą, sistema yra tikrai gera. Vienas žmogus gali stebėti daug daugiau teritorijos. Tačiau iš anų laikų prisimenu vieną dalyką, kad prie kiekvieno kaimelio ar miestelio buvo brigada ir mažiausiam dūmeliui kilus tas, kas budėdavo, vykdavo į įvykio vietą su gesintuvais. Deklaruojame, kad mylime ir saugome Kuršių Neriją, bet pinigų jai neskiriame. Dabar dėl lėšų trūkumo uždaryta girininkija Preiloje, mes turime girininkiją Nidoje ir Smiltynėje. Jeigu gaisras kyla Pervalkoje, kol reaguojama, praeina daug laiko, kol ten atvyks komanda, gaisras bus išsiplėtęs“, - kalbėjo D. Jasaitis.

Anot mero, jeigu tos brigados būtų veikusios, kaip ankstesniais laikais, pernai tokių nuostolių nebūtų buvę. Be to, jo teigimu, nidininkai būtų turėję darbą. Tie patys pinigai, kurie buvo skirti nuostoliams atlyginti, pasak pašnekovo, galėjo būti panaudojami brigadų išlaikymui.

„Keista, prikuriame daug etatų mokslininkų, kormoranų skaičiuotojų ir taip toliau, bet priešgaisrinėms brigadoms pinigų nerandame“, - guodėsi meras.

Atsakomybė didėja, atlyginimai - ne

Kretingos miškų urėdija nuo balandžio pirmos dienos įsigijo naują „rūpestį“ - jai patikėta tvarkyti, saugoti ir prižiūrėti Kuršių nerijos nacionalinio parko teritorijoje esančius valstybinius miškus.

Kretingos miškų urėdijos miškų urėdas Antanas Algimantas Baranauskas papasakojo, kaip Kuršių nerijos miškus stengiamasi apsaugoti nuo gaisro, tačiau guodėsi, kad urėdijos darbuotojams padidėjo pareigų ir atsakomybių, o atlyginimai liko tie patys.

„Nuo gaisrų ir kitų gamtos negandų niekas nesam apsaugoti, žinoma, mes turime padaryti viską, kad jų nebūtų arba būtų kuo mažiau. Tam yra profilaktinės priemonės ir, visų pirma, efektyvus budėjimas. Gaisras yra toks dalykas, kad jeigu spėji sureaguoti per pirmas penkiolika minučių arba pusvalandį, turi galimybę jį sustabdyti. Šie metai buvo ypatingi, nes nebuvo sniego ir įšalo, todėl nuo pat vasario mėnesio ten jau budėjo žmonės, taip pat budima pas mus centre, yra įjungtos budėjimo kameros. Operatyvumas yra svarbiausia. Viskas priklauso nuo operatyvaus atvykimo į gaisro židinį“, - sakė A. Baranauskas.

Deklaruojame, kad mylime ir saugome Kuršių Neriją, bet pinigų jai neskiriame. Dabar dėl lėšų trūkumo uždaryta girininkija Preiloje, mes turime girininkiją Nidoje ir Smiltynėje. Jeigu gaisras kyla Pervalkoje, kol reaguojama, praeina daug laiko, kol ten atvyks komanda, gaisras bus išsiplėtęs.

Darius Jasaitis

Anot urėdo, daroma viskas, kad jeigu kiltų gaisras, būtų galima kuo greičiau reaguoti: „Girininkai vežiojasi gesintuvus su vandeniu, galbūt tai padėtų gaisrą prigesinti. Tačiau, žinokite, kad mums džiaugsmo dėl Kuršių nerijos miškų perdavimo yra mažai, atlyginimai liko tie patys, o atsakomybės ir darbo žymiai daugiau.“

Paklaustas apie draudimo rūkyti idėją, urėdas klausė, kas užtikrins kontrolę: „Idėja yra labai puiki ir gera, bet žmogus eis taku Smiltynėje į paplūdimį, pamatys pareigūną ir numes į pušynėlį degančią cigaretę bijodamas baudos. Idėja yra labai sveikintina, bet ar tai duos efektą esant tokiam mūsų tautos mentalitetui, nežinau. Duok Dieve, kad tai bent keliais procentais sumažintų gaisrų grėsmę.“

Pasitaiko visko

Generalinis miškų urėdas Rimantas Prūsaitis GRYNAS.lt pasakojo, kad dabar yra įvykdyta keletas viešųjų pirkimų, kurie leis efektyviau reaguoti Kuršių nerijoje kilus gaisrui.

„Dabar vienoje sistemoje pajungtos kameros, yra dubliuojamas stebėjimas: stebime ir iš Kuršių nerijos centro, ir iš Kretingos. Urėdija nupirko priešgaisrinį automobilį, kurio nebuvo. Taip pat nupirko vandens siurblius. Budi brigados, kurios pasirengusios vykti gesinti degančio miško“, - sakė  R. Prūsaitis.

Anot jo, anksčiau naudotas priešgaisrinis automobilis buvo labai senas: „Nei jis turėjo normalios vandens talpos, vandens siurblių iš viso nebuvo. Kuršių nerijos miškus dabar stebime intensyviu režimu. Ten yra pavojinga zona. Ten reikia didesnio, o ne sumažinto dėmesio, kaip galbūt buvo anksčiau.“

Paklaustas, kaip gaisrų stebėjimo sistema veikia visos Lietuvos mastu, generalinis miškų urėdas atsakė, kad pasitaiko visko: „Sistema yra sistema ir žmogus kartais suserga. Yra sutartys, gedimai šalinami operatyviai: per 2 valandas - jeigu mažas gedimas, per parą - jeigu didelis gedimas.“

Vadovaujantis Lietuvos hodrometereologijos tarnybos duomenimis, pirmadienį didžiojoje Lietuvos miškų dalyje yra vidutinis gaisrų pavojus (III gaisringumo klasė).

GRYNAS.lt primena, kad pernai balandžio pabaigoje kilus gaisrui ugniagesiai, kariškiai ir miškininkai jį gesindami intensyviai darbavosi dvi paras. O vėliau jiems taip pat netrūko darbo. Kad būtų pasitelkta visa įmanoma pagalba, teko skelbti ekstremalią padėtį. Dėl gaisro buvo patirti didžiuliai nuostoliai.