Lietuvoje nuo senų laikų paplitęs grybų rinkimas maistui. Šalies miškuose rasta daugiau kaip 1000 kepurėtųjų grybų rūšių, manoma, kad iš viso jų auga apie 2000 (Europoje 6000 rūšių). Iš jų rasta 382 valgomų grybų rūšys (Europoje – 500). Tačiau praktiniu požiūriu svarbių yra 120–140 rūšių, kitos – nevalgomos, menkavertės, nuodingos arba retos grybų rūšys.
„Bevaikštant namie, pievelėje iškilo klausimas radus tokį keistą nematytą grybą. Būtų labai įdomu sužinoti, kas čia per grybas? Ar jį galima valgyti“, - klausia GRYNAS.lt skaitytojas.
Vilniaus universiteto mikologė doc. dr. Jonė Rukšėnienė mano, kad tai labai panašu į garbanotąją alvytę (Helvella). Lietuvoje žinomi dar kiti šių grybų sinonimai: bobausis, gniaužtenis, taurėaukšlis. Pirmasis šiai genčiai lietuvišką vardą alvytė suteikė Jurgis Pabrėža. Vėliau ši gentis buvo vadinama bobausio vardu, juo taip pat ir Gyromitragentis. Lietuviškoje mikologinėje literatūroje priimta Helvella gentį vadinti alvyte, o Gyromitra – bobausiu. Nors jie nemirtinai nuodingi, visgi tokių grybų - geriau nevalgyti.
Paprastai žmonės renka tik kelias rūšis grybų, kurios pasižymi geromis skonio savybėmis, lengvai atpažįstami ir randami: baravykai, lepšiai, ūmėdės, kazlėkai, raudonikiai ir pan. Plėsti savo renkamų grybų sąrašą mikologai nepataria.
„Visus savo studentus mokom ir visiems sakom – visi grybai valgomi, bet kai kurie tik vieną kartą, - juokauja J. Rukšėnienė, - rinkti ir valgyti galima tik labai gerai pažįstamus grybus ir eksperimentuoti tikrai neverta“. Mokslininkės teigimu, netgi užkietėję grybautojai kartais prisirenka į valgomus panašių nuodingų grybų. Tai gali baigtis net mirtimi.
„Netgi tos rūšys, kurios atrodo iš principo valgomos, bet menkavertės, studentus mokom, kad jos nevalgomos. Rizikuoti savo sveikata niekada neverta. Lietuvos miškuose yra tikrai gerų vertingų grybų – geriau ties jais ir apsistoti“, - pridūrė J. Rukšėnienė. Moteris apgailestavo, kad Lietuvos mikologai dar nesukūrė tarnybos, kuri padėtų vien iš nuotraukos atpažinti grybą ir jį įvertinti.
Visgi labai norintiems išbandyti ką nors naujo, J. Rukšėnienė pataria elgtis labai atsargiai. Nepasitikėti jokiomis knygomis ir žinynais, o tik su labai gerai grybą pažįstančiu ir išmanančiu žmogumi juos ragauti. Svarbiausiai gerai išmokti atpažinti grybą ir žinoti visus jo požymius.
Jeigu nepažįstamų grybų ragavimas jūsų nevilioja, siūlome išmėginti kitokį grybavimo būdą. Gamtininkas Daumantas Liekis pasakoja apie rudeninio šungrybiavimo subtilybes:
Mirtinai nuodingų grybų sąrašas
„Yra toks Aitrusis pušynbaravykis. Jo apačia kiek rožinė ir jis yra nevalgomas. Nežinant, tokį lengva sumaišyti su kitais ir apsinuodyti arba bjauriu karčiu skoniu sugadinti visą grybienę. Tiesa, jis nemirtinai pavojingas, bet mirtinų taip pat Lietuvoje netrūksta“, - teigė J. Rukšėnienė. Ji yra girdėjusi, kad kai kurie žmonės valgo bobausius, bet to daryti tikrai nerekomenduojama. Bobausiai turi pavojingo toksino, kuris išsiskiria net grybų neverdant, o jiems būnant patalpoje. „Daugelis manė, kad tas toksinas nėra mirtinas, bet Lietuvoje yra vienas atvejis, kuomet bobausių rinkimas baigėsi mirtimi. Žmonės jų net nevalgė, bet apsinuodijo išsiskiriančiais toksinais ir numirė“, - teigė mikologė.
Ypač nuodingi Lietuvos grybai:
- Nuodingasis nuosėdis (Cortinarius orellanus);
- Rausvasis nuosėdis (Cortinarius rubellus);
- Patujaro plaušabudė (Inocybe erubescens);
- Margoji musmirė (Amanita pantherina);
- Žalsvoji musmirė (Amanita phalloides);
- Smailiakepurė musmirė (Amanita virosa);
