Ji pasižymi iš plačių lakštų sudarytu gniužulu su reljefišku, plaučius primenančiu paviršiumi, kuris sudrėkęs būna ryškiai žalias. Auga ant senų lapuočių medžių kamienų, bet aptinkama tik brandžiuose, seniai kirvio nemačiusiuose medynuose.
Tai - kertinių miško buveinių specializuotoji rūšis, savo buvimu bylojanti, kad miško kampelis, kuriame ji auga, yra išskirtinai svarbus biologinei įvairovei.
Platužę aptikti sudėtinga dėl to, tokių senų medynų lieka vis mažiau, o pavieniai augalėliai dažniausiai tūno viršutinėse medžio kamienų dalyse, apsupti lajos tankmės. Iškirtus senus medžius, išnyksta ir platužės. Jos negali įsikurti jaunuose ar pusamžiuose medynuose.
Krekenavos regioninio parko ekologui J. Augliui Kalnelio miške pavyko rasti miško sklypą, kur dar galima pasigrožėti ant seno klevo ir ąžuolo kamienų kerojant šias paslaptingas, itin saugomas kerpes.
Plačioji platužė yra įrašyta į Lietuvos raudonąją knygą.
