Rudeniui būdingas reginys, kai įvairiomis spalvomis nusidažę medžių lapai pamažu krenta, apnuogindami šakas. Spalvų paletę sudaro geltona ir raudona spalva, kurios susimaišiusios tarpusavyje suteikia naujus atspalvius. Kodėl labai giminingi medžiai skirtingai atrodo Europoje ir JAV – mokslininkai teigia, radę atsakymą į šį klausimą.
Atšalus orui ir medžiams ruošiantis žiemos sezonui, žalią lapų spalvą pamažu pakeičia geltoni ar raudoni atspalviai. Taip nutinka dėl žalių fotosintezę vykdančių chloroplastų žūties. Negyvuose lapuose išryškėja kiti organoidai, kuriuos prieš tai buvo užgožęs žaliasis pigmentas.
Europos lapuočių miškuose dominuoja geltonas atspalvis su nedideliu raudoniu – priešingai nei Šiaurės Amerikoje.
Mokslininkų teigimu, tokie giminingų medžių spalvų skirtumai negali būti atsitiktiniai ir turi nemažą reikšmę. Atlikti tyrimai parodė, kad Šiaurės Amerikoje paplitusios lapuočių rūšys gamina specifinį pigmentą, kuris nudažo lapus ryškiai raudona spalva.
Daugelis augalus parazituojančių vabzdžių raudoną atspalvį laiko pavojaus ženklų. Dažniausiai ryškūs kruvini atspalviai gamtoje byloja apie nuodingumą ar mirtį.
Anot Simcha Lev-Yaduno, pažeistos lapų dalys padėdavo išvengti tolimesnio parazitų antplūdžio ir tokiu būdu padėjo išlikti daugeliui Šiaurės Amerikos lapuočių.
Botanikės M. Eppes Šiaurės Karolinoje atliktas bandymas su raudonaisiais klevais (Acer rubrum) parodė dar vieną kontinentinį skirtumą. Iš Amerikos kilusių klevų lapuose, prieš nukrentant, lieka gerokai mažiau maistingųjų maisto medžiagų nei Europoje augančių jų giminaičių. Raudonasis pigmentas dalyvauja ne tik atbaidant parazitus, bet ir perkeliant lapuose likusias naudingas medžiagas į šaknis – teigia mokslininkai.
