Kodėl Lietuvoje pilkoji žąsis vis dar nepritampa

Vakarų šalyse itin paplitusios pilkosios žąsys Lietuvoje yra matomos santykinai retai. Į Lietuvos raudonąją knygą įtrauktas vandens paukštis pradėjo sparčiai nykti XX a. pradžioje ir vis dar trūksta pakankamai išsamių studijų šio proceso priežastims įvertinti. Visgi viena priežastis skamba neįprastai - pilkosios žąsys pasaulyje intensyviai medžiojamos. Šių gyvūnų skaičius mažėja, nes žmonės užsigeidžia jų mėsos.

Šią problemą ne kartą akcentavo ir Lietuvos ornitologų draugija, skatinusi Europos Sąjungos šalis sugriežtinti šių paukščių medžioklės kontrolę. Ornitologų teigimu, intensyvi medžioklė gali labai stipriai sumažinti pilkųjų žąsų populiaciją. Lietuvos specialistai sako, kad kai kuriose šalyse iš viso nėra aiškios šios rūšies medžioklės tvarkos.

Todėl, jų teigimu, šią problemą reikia spręsti globaliai. Viena šalis šių paukščių mažėjimo problemos neišspręs.

Pilkosios žąsys negausiai peri visoje Lietuvos teritorijoje, nors jų populiacija pastebimai auga pietinėje šalies dalyje. Dažniau užtinkamos Dzūkijos ežeruose (ypač Žuvinto biosferos rezervate bei jo apylinkėse) ir kai kuriuose Lietuvos žuvininkystės ūkiuose. Pilkoji žąsis labiau mėgsta gyventi šalia didesnių ežerų kada aplink juos yra pievų. Maitinasi ražienose, ganyklose, pievose, dideliuose apdirbamuose laukuose, pelkėse.

Tai migruojantis paukštis, todėl yra žieduojamas. Į Lietuvą perėjimui parskrenda kovo mėnesio pirmoje pusėje, o į žiemavietes išskrenta spalio antroje pusėje. Gerai plaukioja ir nardo, o jos skrydis atrodo sunkus, bet galingas.

Ne daug, bet yra

Kaišiadorių rajono vandenyse peri 2-3 poros, bet ne kiekvienais metais. Kauno mariose – 1-3 poros, 1992 m. pora sėkmingai išperėjo jauniklius Sutartiškių tvenkinyje prie Kaukinės miško. Plinta labai pamažu. Jai tinkamų biotopų pakanka, bet trūksta ramybės. Apsigyvena augalų prižėlusiuose ir užpelkėjusiuose vandens telkiniuose, skelbia Kaišiadorių muziejus.

Aplinkos ministerijos duomenimis, per paskutinį dešimtmetį stebimas populiacijos augimas Dzūkijos ežeryne. Žuvinte vasaros antroje pusėje susirenka iki 1000 pilkųjų žąsų. Jos peri ir Novaraisčio ornitologiniame draustinyje, kai kuriuose žuvininkystės ūkiuose.

Nykimo priežastys sunkiai įvardijamos

Škotijos gamtos apsaugos komisijos ataskaitoje teigiama, kad Europos pilkųjų žąsų išlikimui grėsmę kelią brokoneriavimas - šie paukščiai žudomi ir dėl mėsos, ir dėl plunksnų.
Be to, pilkųjų žąsų populiaciją mažina jų kiaušinių naikinimas: šios žąsys deda kiaušinius tiek plėšriesiems gyvūnams, tiek smalsiems žmonėms pakankamai nesunkiai prieinamose vietose.

Tarptautinės gyvūnų apsaugos organizacijos UNEP duomenimis, pilkojį žąsis gamtininkų aptinkama dauginantis itin skirtingose buveinėse. Mažiau lepi nei kitų porūšių žąsys, pilkoji žąsis mėgsta ramų, švarų (ir nebūtinai gėlą) vandenį, gali prisitaikyti ir prie šaltesnio klimato, tačiau įprastai žiemoja šiltuosiuose kraštuose.

Europos pilkųjų žąsų išlikimui grėsmę kelią brokoneriavimas - šie paukščiai žudomi ir dėl mėsos, ir dėl plunksnų. Be to, pilkųjų žąsų populiaciją mažina jų kiaušinių naikinimas.

Citata

Be brokoneriavimo, žąsų šaudymo iš sportinio intereso ar vardan maisto, pilkoji žąsis taip pat naikinama dėl savo neigiamos įtakos namų ūkiams. Pilkųjų žąsų būrys gali pridaryti rimtų nuostolių pasėlių augintojams, kadangi ganosi pulkais, o ne pavieniui.

Be to, pilkosios žąsies porūšis stipriai nukentėjo nuo melioracijos procesų. XX a. pr. visai populiacijai kilo grėsmė, kai šie paukščiai gavo pasitraukti iš sunaikintų jų taip mėgstamų drėgnų vietų.

Ornitologai sutaria, kad be melioracijos pilkųjų žąsų paplitimą neigiamai veikia industrializacijos bei žemės ūkio taršos augimas.