Gyvūnai gali mums padėti vėl tapti žmonėmis?
„Mes norime esminių permainų. Mes netikime, kad taip gyvendami tapsime žmogiškesni ir savo santykius pradėsime grįsti kitaip“, - teigė vienas iš judėjimo iniciatorių, Seimo narys Petras Auštrevičius. Anot jo, dabartinė padėtis, kai santykis tarp žmonių ir gyvūnų yra pažeistas, yra nepriimtina.
Prie iniciatyvos prisidėjusios Vilniaus savivaldybės tarybos narės Violetos Podolskaitės teigimu, kalbėdami apie gyvūnus, mes svarstome ir žmogiškumo problemą, nes šios problemos veikia tiek mus pačius, tiek mūsų vaikus. Todėl gyvūnai mums gali padėti vėl tapti žmonėmis.
V. Podolskaitė taip pat iškėlė klausimą, kodėl pažeista pusiausvyra tarp žmonių, kurie laiko gyvūnus, ir tų, kurie gyvena be gyvūnų. Pastarieji esą labai negatyviai žiūri į tuos, kurie myli ir rūpinasi gyvūnais.
„Manau, karas vyksta todėl, kad tos institucijos, kurios turi atlikti savo darbą, jo neatlieka. Žmonės skundžiasi švaros, triukšmo problemomis, kai šeimininkai nesusitvarko su savo augintiniais. Galiu tik pasidžiaugti, kad administracinių baudų komisija dirba visai neblogai, nors gal ir ne visu pajėgimu. Taip pat jau atsiranda žmonių, kurie nešiojasi maišelius ekskrementams surinkti, nors jų dar nėra pakankamai daug. Taigi atsakingi valdžios institucijų žmonės turi dirbti, kad mums nereikėtų vaikams sakyti: „tik nelipk ant žolytės“, - kaip dabar dažnai tenka“, - svarstė savivaldybės atstovė.
Anot menininkės ir laidų vedėjos Nomedos Marčėnaitės, geriausiai visuomenę charakterizuoja tai, kaip elgiamės su pačiais silpniausiais, kurie negali apsiginti patys.
„Dėl savo pomėgių, kaprizų mes įpratome turėti gyvūnų, bet atsakomybės nebeturime. Bandau įsivaizduoti šeimą, kuri turi kelis vaikus, juos labai myli ir rūpinasi, leidžia į geras mokyklas, rengia gražiais rūbais, bet savo gražaus namo kieme laiko pririštą šunį, kuris niekada nepaleidžiamas, pamirštama jam duoti šilto maisto, o jei jis pabėga – mušamas. Ir visa tai mato mylimi, prižiūrėti vaikai. Koks požiūris į gyvūnus jiems susiformuos? Deja, mes taip įpratę elgtis su gyvūnais, nors tai silpni sutvėrimai, už kuriuos turime būti atsakingi. Tiesa, jau matau visuomenėje brandos požymių prisiimti atsakomybę ne tik už save, bet ir už kitą“, - vylėsi judėjimo „Žmonės už gyvūnus“ dalyvė.
Žurnalistė Algimanta Žukauskienė paantrino norinti, kad dėmesys gyvūnams kiltų ne tik tuomet, kai nukenčia Pipiras. Žmogus, kaip elgtis su tais, kurie gyvena šalia mūsų, turi būti mokomas nuo mažens. „Pasaulyje yra labai daug praktikos, kaip žmonės gražiai gyvena su gyvūnais. Ir nereikia išradinėti dviračio, tiesiog pasidomėkite, kaip kaimynai elgiasi su mažesniaisiais. Vienas iš problemos sprendimų būdų – platesnė savanorystė. Tik nesinorėtų, kad visuomeniniai judėjimai pavirstų fondų reketavimu ir politikavimu“, - svarstė ilgametė televizijos laidų vedėja.
Mokestis už gyvūnus turi tapti tiksliniu
Judėjimo dalyviai sieks peržiūrėti įstatymus, kad mokestis, kuris mokamas už namuose laikomus gyvūnus, taptų tiksliniu. Šiuo metu mokestis ištirpsta bendrame biudžeto katile, o turėtų būti naudojamas gyvūnų globos reikalams, švarai palaikyti bei kitoms su gyvūnais susijusioms išlaidoms. Tam reikalinga įstatymo pataisa, kurią patvirtintų Seimas.
Mokant visuomenę atsakingumo, jau atsirado vietos gyvūnų globos namuose rezervacijos sistema, kitaip tariant, žmogus negali į globos namus atvežti nebereikalingo augintinio kada panorėjęs, o turi šiek tiek palaukti, kol atsilaisvins vieta.
„Mes norėtume rūpintis beglobiais gyvūnais, o didžiausia problema, kad susiduriame su žmonių neatsakomybe – atiduodami veisliniai gyvūnai su krepšeliais, gražiausiais daiktais, o keliasdešimt litų labai reikalingam skiepui pagailima“, - teigė Gyvūnų globos draugijos Vilniaus skyriaus atstovė Rūta Rimšelienė.
Artimiausiu metu judėjimo iniciatoriai ketina kelti klausimą dėl gyvūnų globos namais vadinamos įstaigos „Grinda“, kuri įsikūrusi Vilniuje. Per 5 metus čia pateko per 28 tūkst. gyvūnų, iš kurių apie 25 tūkst. mirė ir tik apie 2 tūkst. (10 proc.) surado naujus namus.
„Kai mūsų gyventojai dovanoja jiems gyvūnėlį, tikisi, kad jis ten bus globojamas. Tai netiesa. Įstaiga negali vadintis globos namais, turi keistis jos pavadinimas, o gyvūnų globa turi pereiti toms institucijoms, kurios ir dirba šioje srityje“, - teigė V. Podolskaitė.
Visuomeninio judėjimo „Žmonės už gyvūnus“ iniciatoriai tikisi, kad prie jų prisidės ir kiti visuomeninių iniciatyvų dalyviai, kurie padės auklėti visuomenę bei įtraukti ją kuriant gyvūnų gerovę. Pastaroji, anot spaudos konferencijos rengėjų, visose civilizuotų visuomenėse suprantama kaip tema, kuri neišsisprendžia savaime.
