Rugsėjis numatomas keliais laipsniais šiltesnis
Atrodo, kad vasara trauktis neketina: dienomis dar galime mėgautis 25 laipsnių šiluma, o naktys taip pat nėra rudeniškai šaltos. Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos Tyrimų ir plėtros skyriaus vyresnioji klimatologė Viktorija Mačiulytė GRYNAS.lt sako, kad panašūs orai lietuvius turėtų džiuginti visą rugsėjį. Numatoma, kad rugsėjis bus iki 2 laipsnių šiltesnis nei įprastai. Tačiau rudeniop šiek tiek atvės. Spalis, anot klimatologės, jau turėtų būti artimas daugiametėms normoms, o lapkritis – iki 1 – 1,5 laipsnio šiltesnis nei daugiametis vidurkis.
„Nagrinėjant visus tris rudens mėnesius (rugsėjis, spalis, lapkritis), anomalijos išsilygina, vedant bendrai trijų mėnesių vidurkį. Vis dėlto, visas šis ruduo turėtų būti šiek tiek šiltesnis nei įprasta mūsų klimatui. Lyginant su pernai metų rudeniu, šiemet turėtume tikėtis visai kitokio rudens. Pernai iškrito labai didelis kritulių kiekis, nors temperatūra nebuvo labai išskirtinė“, – šiuos ir praeitus metus lygina V. Mačiulytė.
Kritulių žadama mažiau
Pernai pavasarį prasidėjusios liūtys tęsėsi iki pat pirmojo sniego. Klimatologai skaičiuoja, kad, ko gero, tai buvo vieni lietingiausių metų Lietuvos istorijoje. Šiemet – atvirkščiai. Pavasario pabaigoje – vasaros pradžioje šalyje buvo paskelbta ekstremali situacija dėl sausros. Klimatologė V. Mačiulytė sako, kad ir šiųmetis ruduo daug kritulių (tokių, kaip pernai) atnešti neturėtų. Tačiau čia pat ji pabrėžia, kad visuomet reikia turėti omenyje, jog kritulių ir temperatūros prognozės – tikimybinis meteorologinis spėjimas.
„Kritulių gali iškristi mažiau, apie 10 – 15 proc. nei įprasta rudeniui, tačiau, vargu, ar žmonės tai pajaus. Be abejo, tai yra labai tikimybinis dalykas“, – akcentuoja pašnekovė.
GRYNAS.lt klimatologės pasiteiravo, kokia tikimybė, kad jau lapkričio pabaigoje sulauksime pirmojo sniego. Tačiau V. Mačiulytė sako, kad tai priklausys nuo kelių parų oro temperatūros aukštesniuose sluoksniuose bei kitų parametrų.
„Jei debesys labiau atšals, tuomet turėtume kietųjų žiemos kritulių, o jei temperatūra būtų aukštesnė – krituliai turėtų būti lietaus pavidalo. Šito numatyti kol kas negalima, vidutinė oro temperatūros prognozė taip pat nereiškia, kad nebus kritulių, sniego ar šaltesnių dienų. Bet klimatas ir turi tokius bruožus: kiekvienais metais tą patį mėnesį mes galime sulaukti labai įvairių sąlygų, kartais ir spalio viduryje pasninga, bet sniego danga dar nesusidaro, nes oro temperatūra dar per aukšta. Žemės paviršius yra įšilęs ir tas sniegas greičiau ištirpsta. Aišku, staigių kritulių visada gali būti“, – paaiškina specialistė.
Klimatologė teigia, kad kol kas negalima prognozuoti ir konkrečių ekstremalių reiškinių (staigių ir gausių liūčių ar didelio kiekio staigiai iškritusio sniego), tačiau, turint omenyje, kad ekstremalūs reiškiniai – vieni pagrindinių klimato kaitos požymių, jų turbūt neišvengsime.
Nežada ir ekstremalių potvynių
Pernai metų rudenį didžioji dalis Lietuvos gyventojų turėjo galimybę susipažinti, kas yra potvyniai. Rekordinis kritulių kiekis ir patvinę vandens telkiniai padarė nemažai žalos ūkininkams, gyventojų turtui. Žiūrint į dabartines klimatologų kritulių prognozes, jei jos pasitvirtins, gyventojai galėtų atsikvėpti. Didelių, ekstremalių potvynių, kai iš vagos išsilietų upės, kilti neturėtų. Be abejo, kaip pabrėžia Vilniaus universiteto (VU) Hidrologijos ir klimatologijos katedros prof. dr. Gintaras Valiuškevičius užtikrintai teigti, kad šiemet nebus potvynių ar poplūdžių, negalima.
„Rugsėjo pirmosiomis dienomis dar tikrai nėra aišku, ko sulauksime antroje rudens pusėje. Tačiau pagal pastarųjų metų tendencijas matome, kad mūsų rudeniniai poplūdžiai keliasi į rudens pabaigą – žiemos pradžią. Vis dėlto, užtikrintai pasakyti, kokia bus temperatūra, ir kiek bus kritulių, negalime, nes visos ilgalaikės hidrometeorologinės prognozės yra tikimybinės. Kuo ilgesniam laikotarpiui prognozuoji, tuo daugiau šansų, kad bus netikslu“, – pažymi hidrologas.
Prof. dr. G. Valiuškevičius tęsia, kad vandens lygis paviršiniuose vandens telkiniuose priklauso nuo įvairių veiksnių. Anot jo, upės, ežerai, pelkės ir kiti vidaus vandens telkiniai maitinami ne tik tiesioginiu kritulių vandeniu, kuris atiteka paviršiumi, bet ir renka vandenį iš požemio. Todėl, koks bus vandens lygis vidaus vandens telkiniuose, priklauso ir nuo požeminio vandens kiekio. O pastarojo, pasak profesoriaus, turėtų būti nemažai.
„Po ilgo sausringo laikotarpio teoriškai požeminis vanduo turėtų būti nusekęs, tačiau yra keli niuansai. Požeminis vanduo į sausrą (kritulių pokyčius ir karščius) reaguoja su labai dideliu pavėlavimu. Ir dabar, jei mes pasižiūrėsime į kai kuriuos stovinčius vandens telkinius (pelkes, ežerėlius ir pan.), tai pastebėsime, kad vandens lygis yra aukštesnis už normą. Ir taip yra dar dėl pernai metų poveikio, kai Lietuvą skalbė gausūs krituliai. Aišku, nepaisant ganėtinai aukšto požeminio vandens lygio, sausra vis tiek padarė įtakos vandens telkiniams, ypač upėms. Bet kita vertus, jei rudenį iš tikrųjų sulauktume daugiau kritulių nei jų šiuo metu prognozuojama, tai galbūt ir sausros padariniai būtų labai greitai eliminuoti, nes yra požeminio vandens rezervo“, – paaiškina hidrologas.
Akivaizdi klimato kaita
Ekstremalūs reiškiniai, kylanti temperatūra – klimato kaitos padariniai. Kaip GRYNAS.lt yra sakęs Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos Tyrimų ir plėtros skyriaus patarėjas dr. Donatas Valiukas, klimato kaita labiausiai veikia žiemos sezoną. Žiemos temperatūros pokytis, lyginant su kitais metų laikais, yra didesnis ir jis numatomas didesnis ateityje. Temperatūra Lietuvoje kyla, vasara baigiasi vėliau, taip ruduo persikelia į žiemos pradžią, todėl žiemos sezonas trumpėja. Dėl kylančios temperatūros netenkame storos sniego dangos, iškritęs sniegas greitai ištirpsta.
Vilniaus universiteto Geomokslų instituto doktorantas, klimatologas Justinas Kilpys GRYNAS.lt yra sakęs, kad vidutiniškai metinė temperatūra per pastaruosius 50 metų Lietuvoje pakilo apie 0,7 laipsnius, o žiemos sezonu net apie 1,4 laipsnius. Taigi, žiemos šyla dvigubai daugiau nei kiti sezonai. Anot J. Kilpio, vis labiau jausime, kaip ilgėja ruduo. Gruodis bus tarsi ilgai besitęsiantis lapkritis: tamsu, sniego nėra, daugiau šlapdribos, temperatūra svyruoja apie nulį, o, išvydę termometro stulpelį, nukritusį iki 15 – 20 laipsnių šalčio, džiaugsimės, nes dažnai to pamatyti neteks.
Mokslininkai pabrėžia, kad pagrindinės klimato kaitos priežastys yra CO2 kiekio atmosferoje augimas, kuris sukelia šiltnamio efektą.
