aA
Klimato kaitos švelninimas – vienas prioritetinių nūdienos tikslų. Turbūt dar ne visi žino, kad nusausintų pelkių atkūrimas gali stipriai prisidėti klimato kaitos švelninimo. Būtent dėl to Lietuvos ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plane numatyta 16 mln. eurų atkurti 8000 hektarų nusausintų pelkių, teigiama Lietuvos gamtos fondo pranešime spaudai.
Svencelės pelkė
Svencelės pelkė
© Stopkadras

Plane numatyta priemone siekiama sumažinti iš žemės ūkyje naudojamų durpžemių išsiskiriančių šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) emisijas. Pasinaudodami plane numatyta investicine priemone, tokių žemių savininkai galės prisidėti prie klimato kaitos švelninimo ir sumažinti durpynų sausinimo žalą gamtai.

Praėjusią savaitę Lietuvos vyriausybės Europos Komisijai išsiųstame 2,2 mlrd. eurų vertės Lietuvos ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plane „Naujos kartos Lietuva“ išskirtinis dėmesys skirtas pelkių atkūrimui. Ši investicinė priemonė plane numatyta greta kitų svarbių priemonių, skirtų žaliajai pertvarkai, skaitmeninei transformacijai, sveikatai, socialinei apsaugai, mokslui ir inovacijoms, švietimui, viešajam valdymui. Jai numatoma 16 mln. Eurų, už kuriuos bus atkurta 8000 ha nusausintų pelkių, naudojamų žemės ūkyje.

Taip bus ne tik stiprinama kova su klimato kaita, bet ir saugoma biologinė įvairovė, tvarios ekosistemos, gerinama vandens kokybė.

Paramą gauti galės nusausintuose pelkinėse (durpinėse) vietovėse žemę dirbantys ūkininkai bei valstybinę žemę prižiūrinčios savivaldybės.

Visų pirma parama bus teikiama ūkininkaujantiems labiausiai nuo sausinimo nukentėjusiuose intensyvaus žemės ūkio regionuose bei vietovėse.Parama bus skiriama kompensuoti pelkės atkūrimo išlaidas: vandens lygio atkūrimo galimybių įvertinimą, techninio projekto parengimą, drenažo sistemų rekonstrukciją, užtvankų, šliuzų įrengimą, sumedėjusios augalijos šalinimą; kitus vietovės gamtotvarkos darbus (akmenų, kelmų šalinimą, paviršiaus išlyginimą).

Atkurtos šlapios pelkinės ekosistemos turėtų būti prižiūrimos ir galėtų būti naudojamos šieno gamybai, ganymui ar auginti spanguoles, kitas uogas pelkininkystei. Atkurtų pelkių priežiūra turėtų būti remiama pagal priemones, kurios dar planuojamos BŽŪP 2023–2027 m. Strateginiame plane. Pelkių atkūrimo sėkmė bus vertinama pagal tai, ar pelkėje pradėjo augti būdingų augalų rūšys ir augalų bendrijos.

Lietuvos gamtos fondo projektų vadovas Nerijus Zableckis atkreipia dėmesį, kad iki šiol Lietuvoje nepakankamai įvertinama pelkių atkūrimo svarba švelninant klimato kaitą, ypač itin didelį poveikį turinčiame žemės ūkio sektoriuje. Pasak jo, nors planuojamas atkurti plotas šalies mastu nėra didelis, reikšmingas pats faktas, kad skiriama parama pelkių atkūrimu švelninant klimato kaitą. N. Zableckis tikisi, jog šia priemonė bus efektyvi, padės pakeisti žemės valdytojų požiūrį į gamtinę pelkių svarbą ir tokiu būdu ateityje padės išsaugoti daugiau pelkių.

Pasak žemės ūkio ministro Kęstučio Navicko, „Naujos kartos Lietuva“ plane numatoma durpžemių atkūrimo priemonė visų pirma naudinga žemdirbiams, nes taip būtų mažinamos šalies žemės ūkio ŠESD emisijos, o tai vienas Žaliojo kurso politikos akcentų. „Įsipareigojimai dėl klimato kaitos švelninimo žemės ūkyje auga, tačiau dalies emisijų, pavyzdžiui, gyvulininkystėje, išvengti negalėsime. Todėl būtina ieškoti kitų sprendimų kaip pasiekti emisijų neutralumą. Daug anglies turinčių ekosistemų, šiuo atveju nusausintų durpžemių, atkūrimas yra vienas iš pagrindinių būdų, leisiančių sektoriui reikšmingai prisidėti prie klimato tikslų per ŠESD absorbcijų didinimą, o tuo pačiu gerinti gamtos būklę ir mažinti taršą bei kurti naujas tvaraus ūkininkavimo galimybes,“ – sakė žemės ūkio ministras.

Rengiant priemonę, buvo panaudota įvairių pelkių atkūrimo praktika, nevyriausybinių organizacijų patirtis įgyvendinant pelkių atkūrimo projektus. Žemės ūkio ministerijos atstovai sėmėsi patirties lankydamiesi Žuvinto biosferos rezervate, kuriame buvo pastatytos užtvankos, iškirsti krūmai ir atlikti kiti darbai atkuriant pelkes žemės ūkio naudmenose vykdant Interreg projektą Desire – tvaraus pelkių tvarkymo vystymą, taikant pelkių atkūrimo ir pelkininkystės veiklas, skirtas užterštumo mažinimui ir kitų ekosisteminių paslaugų vystymui Nemuno upės baseine.

Lietuvoje atkūrus hidrologinį režimą 6 proc. žemės ūkyje naudojamų nusausintų dirvožemių galima net iki 50 proc. sumažinti žemės ūkio ŠESD emisijų. Rengiant priemonę buvo pasitelkta pelkių ekosistemų tarptautinė atkūrimo praktika, nevyriausybinių organizacijų patirtis įgyvendinant pelkių atkūrimo projektus. Iki šiol šalyje daugiausia dėmesio buvo skiriama sausinimo pažeistų ir mišku apaugusių saugomų aukštapelkių atkūrimui. Žemės ūkio paskirties durpžemiuose susiduriama su kitokio pobūdžio teisės aktų reikalavimais, apimančiais melioracijos sistemų pertvarkymą, statybos leidimų gavimą.

Tikimasi, kad „Naujos kartos Lietuvos“ plane numatyta parama ūkininkams paskatins juos prisidėti prie ekosistemų atkūrimo ir klimatą tausojančio ūkininkavimo šlapiose buveinėse.

www.DELFI.lt
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(1 žmogus įvertino)
5.0000

Darbšti voverė Šiaurės Dakotoje prajuokino internetą: atidarius automobilio kapotą vyro laukė staigmena (30)

Voverės mėgsta kaupti atsargas žiemai. Dažniausiai įvairių riešutų ar konkorėžių...

Baigėsi siauražnyplių vėžių gaudymo sezonas: primena apie baudas (1)

Nuo penktadienio Lietuvoje įsigalioja draudimas gaudyti siauražnyplius vėžius , įspėja Aplinkos...

Nuo spalio 18 d. draudžiama limituota kai kurių žuvų žvejyba

Nuo spalio 18 iki gruodžio 25 d. draudžiama limituota lašišų ir šlakių žvejyba. Taip yra...

Miškininkai pradėjo 86 tyrimus dėl aptiktų pažeidimų: vienas miestas išsiskyrė iš kitų (1)

Rugpjūčio 5 d. – rugsėjo 30 d. Aplinkos apsaugos departamento Miškų kontrolės departamento...

Paaiškino, kodėl rudenį medžių lapų spalva pasikeičia: priežastis visai ne ta, apie kurią daugelis pagalvoja (7)

Kiekvieną rudenį galime stebėti įvairiausiomis spalvomis nusidažančius medžių lapus....

Top naujienos

Lietuvoje skursta kas penktas: palygino, kiek gauna 20 tūkst. turtingiausių ir didžioji dauguma (59)

Lietuvos statistikos departamento duomenimis, 2020-aisiais žemiau skurdo rizikos ribos gyveno apie...

Medikai perspėja dėl aspirino vartojimo – jis gali sukelti baisias pasekmes (34)

Neturintys širdies ligų kasdien aspirino gerti neturėtų. Amerikiečių medikai nustatė –...

Profesorius turi atsakymą, kodėl strigo vakcinavimas: politikai padarė kelias baisias klaidas

Šeimos gydytojai yra pirmieji medikai, į kuriuos Lietuvos žmonės kreipiasi atsiradus sveikatos...

Migrantas šaukiasi pagalbos: tėvynėje turėjo viską, o dabar bijo mirti Lietuvoje (674)

Pierras Mbocko pasakoja Kamerūne turėjęs viską: butą, automobilį, mylimą darbą, nuosavą...

Paulius Jurkevičius. Antivakseriai? Smagus kąsnis neofašistams (79)

Paskutinis, o kartais – pats pirmasis vakcinacijos priešininkų argumentas yra šis: fašizmas....

Interjero ABC. Lietuvių namus užkariauja perdirbti baldai: iš kokių medžiagų juos galima pasigaminti? (1)

Turbūt ne vienas esame girdėję apie tvarią madą, o ar žinote, kaip tvarumas pasireiškia...

Viešbučių darbuotojai papasakojo, ką kartais išdarinėja jų aptarnaujami svečiai (7)

Viešbučių darbuotojai retai puola į paniką, sunkiai praranda savitvardą, o kartais...

Klaipėdoje – krepšininkų susistumdymai, kroato dominavimas ir per kėlinį užtikrintas „Ryto“ triumfas (1)

Du kėlinius uostamiestyje problemų turėjęs Vilniaus „Rytas“ (4-1) jas išsprendė trečiajame...

Žaibiškai išplito neeilinės vakarienės sąskaita: šefo „Salt Bae“ auksinio kepsnio suma papiktino internautus

Vieno Londono restorano lankytojas jame išleido įspūdingą sumą pinigų, o sąskaita...

27-erius metus siuvimu užsiimanti rietaviškė: veiklą gyvenime mesti norėjau tik kartą (35)

Rietave gyvenanti Palmira Mikalauskienė drabužius siuva, taiso ir mezga kone visą savo gyvenimą....