„Aš buvau vieną kartą užvertęs (žemes), tai dar daugiau išvertė. Pavasarį sodinsime bulves ir stengsimės kuo anksčiau nukasti, kol šernai neiškniso ir nesuėdė“, – juokauja Labrenciškių gatvės gyventojas Antanas Stanevičius.
Į šernų viešnagę taip linksmai reaguoja ne visi. Miesto pakraštyje įsikūrę individualių namų gyventojai baiminasi, kad iki šiol arti namų dar nematytos laukinės kiaulės ne tik knisa želdynus, bet ir gali sužaloti iš mokyklų grįžtančius vaikus.
Savivaldybės atstovas sako, kad šernų padaryta žala dar nesuskaičiuota ir piktinasi, kad į miestą žvėrys patraukė, nes medžiotojai jais blogai rūpinasi.
„Jeigu medžiotojai maitintų žvėris savo plotuose, tada žvėrys ieškotų maisto ten. Dabar, kai jie negauna maisto savo plotuose, eina į tą pusę, iš kurios galbūt eina malonus kvapas“, – įsitikinęs Klaipėdos savivaldybės Miesto ūkio departamento direktorius Liudvikas Dūda.
Uostamiesčio aplinkosaugininkai tikina, kad kreipsis pagalbos į medžiotojus.
„Kreipsimės „Neringos“ medžiotojų klubą, kad sumažintų šernų populiaciją ir kad šertų savo plotuose, kad laukiniai gyvūnai neitų į miesto teritoriją“, – sako Klaipėdos aplinkos apsaugos departamento Gyvosios gamtos inspekcijos viršininkas Vitalis Marozas.
Šernų invazija medžiotojų klubui „Neringa“ yra žinoma. Tačiau medžiotojai teisinasi, kad iki spalio vidurio medžioti šernus galėjo tik tykodami jų prie pasėlių – tai esą neefektyvu.
