Nustatyta, kiek Lietuvoje liks šernų
Nuo šių metų pradžios afrikinis kiaulių maras dažniau buvo nustatomas nugaišusiems šernams. Iš viso šiuo metu maras užfiksuotas 19-oje rajonų savivaldybių.
Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) specialistai, informuodami žurnalistus apie kovos su maru priemones, teigė, kad atsižvelgiant į dabartinę afrikinio kiaulių maro situaciją Lietuvoje ir visame Pabaltijo regione, šalyse, kuriose užfiksuoti AKM protrūkiai, numatyta sumažinti šernų populiaciją iki 0,5 šerno 1 km2 medžioklės plote.
Tarnybos specialistai sako, kad šį tikslą Lietuva numatė pasiekti iki 2017 metų balandžio 15 dienos. Ir čia pat jie paaiškina, kad numatytas gyvūnų tankumas reiškia, kad Lietuvos teritorijoje šernų populiacija turėtų sudaryti ne daugiau kaip 25 tūkst. individų. Be to, populiacija turi būti reguliuojama ne tik užkrėstose zonose, bet ir visoje Lietuvoje.
VMVT sako, kad šiuo metu objektyvios statistikos apie šernų populiaciją stinga. Aplinkos ministerijos duomenimis, 2015 m. Lietuvoje iki jauniklių atsivedimo buvo priskaičiuojama apytiksliai 27-30 tūkst. šernų populiacija. Tačiau įvertinus kasmetinį prieauglį, šiuo metu šis skaičius galėtų būti dvigubai didesnis.
Kaip tik todėl reikia medžiotojų pagalbos. Jie turi intensyviai medžioti šernus. Reguliuojant šių gyvūnų populiaciją, Aplinkos ministerija įpareigojo medžioklės plotų naudotojus teikti ataskaitas apie praėjusį mėnesį sumedžiotus šernus Aplinkos ministerijos regiono aplinkos apsaugos departamentui, išdavusiam medžioklės plotų naudotojui leidimą naudoti medžiojamųjų gyvūnų išteklius, ir VMVT teritoriniam padaliniui, kurio veiklos teritorijoje medžioklės plotų naudotojai turi leidimą medžioti.
VMVT atstovai tikina, kad šiuo metu siekiama, jog kiekviename medžioklės ploto vienete medžioklės sezono metu būtų sumedžiojama ne mažiau kaip 20 proc. vyresnių nei antramečių šernų nuo viso per medžioklės sezoną sumedžiotų šernų skaičiaus.
Tačiau svarbi ne tik intensyvesnė medžioklė. Siekiant reguliuoti šernų populiaciją sumažintas šernų viliojimų vietų skaičius iki nedaugiau kaip 10 kiekviename medžioklės ploto vienete (10 km2 (1000 ha) plote). Taip pat medžiotojai turi atminti, kad vienoje šernų viliojimo vietoje vienu metu naudojamo natūralaus pašaro ar masalo kiekis neturi viršyti 100 kg.
Be to, VMVT informuoja, kad siekiant užtikrinti greitesnį mėginių ištyrimą užkrėstose teritorijose medžiojantiems medžiotojams yra sudaryta galimybė patiems pristatyti mėginius į teritorinį VMVT padalinį arba tiesiogiai į Nacionalinį maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo institutą.
VMVT specialistai sako, kad pristačius mėginius tiesiai į laboratoriją iki tos dienos 10 val. ryto, tyrimų rezultatai pateikiami po 8 val. Taip sutrumpėja sumedžiotų šernų skerdenų saugojimo laikas, medžiotojai gali greičiau sutvarkyti medžioklės laimikį. Tai svarbu, kadangi užkrėstose teritorijose draudžiama dalinti sumedžiotų šernų mėsą, kol nebus gauti afrikinio kiaulių maro tyrimų rezultatai. Šerniena iki tyrimų rezultatų gavimo turi būti saugoma su VMVT teritoriniu padaliniu suderintoje vietoje.
Tiesa, medžiotojai turi ir daugiau „prievolių“. Radę nugaišusį šerną jie turi nedelsiant informuoti VMVT arba teritorinį VMVT padalinį. Informacija gali būti pateikiama visą parą veikiančia nemokama telefono linija 880040403.
Be to, medžioklės ploto vieneto dalyje ne mažesniu kaip 3 km spinduliu, kurioje buvo nustatytas AKM, per 30 d. kartu su VMVT teritorinio padalinio pareigūnu medžiotojai turi organizuoti gaišusių šernų paiešką kartą per savaitę.
Kaip kovą su afrikiniu kiaulių maru vertina patys medžiotojai? Dzūkijoje medžiojantis 52 metų medžiotojas Gediminas aiškino, kad medžiotojams nors ir gaila intensyviai medžioti šernus, tačiau vykdo jiems keliamas užduotis.
„Žinoma, mums, medžiotojams, gaila šernų. Norime, kad ir vėliau jų turėtume, bet tikrai nesipriešiname ir darome viską, kad maras greičiau pasitrauktų iš Lietuvos. Šernai yra vislūs gyvūnai – jiems nieko blogo nenutiks. Jei dabar jų nesumažinsime, tai šis virusas dar ilgai nesitrauks. Todėl nelieka kitos išeities kaip tik mažinti populiaciją“, - kalbėjo medžiotojas.
Panašios nuomonės laikėsi ir medžiotojas Mindaugas. Jis pripažino, kad medžiotojų vaidmuo dabar yra labai svarbus. Be to, vyras teigiamai įvertino tai, kad į mišką dabar galima įvežti mažiau pašaro, skirto šernams.
„Ypatingai džiaugiuosi dėl to, kad galima mažiau pašaro atvežti. Anksčiau dalis medžiotojų tuo piktnaudžiaudavo. Manau, kad tai ateityje duos labai gerų rezultatų“, - sakė Mindaugas.
