Tačiau tai – tik paveikslo dalis, teigiama britų žurnale „Proceedings of the Royal Society B“ paskelbtame tyrime.
Atlikę didžiulius skaičiavimus, Australijos biologai nustatė, kad iš 12 tūkst. kašalotų kiekvienas, suvirškinęs žuvis ir kalmarus, kuriais minta, per metus ištuština apie 50 tonų geležies.
Geležis yra puikus maistas fitoplanktonams – jūrų augalams, gyvenantiems netoli vandenyno paviršiaus. Šie augalai fotosintezės proceso metu absorbuoja anglies dvideginį.
Taigi kašalotų išmatos padeda kasmet pašalinti 400 tūkst. tonų anglies dvideginio. Tuo metu kvėpuodami jie jo išskiria dvigubai mažiau – apie 200 tūkst. tonų.
Palyginimui, 200 tūkst. tonų anglies dvideginio per metus išmeta maždaug 40 tūkst. automobilių, teigiama JAV Aplinkos apsaugos agentūros interneto puslapyje.
Banginių išmatos tokios veiksmingos todėl, kad jos skystos, be to, jos pašalinamos netoli vandens paviršiaus, kai gyvūnai neria, teigia mokslininkai.
Tad pramoninė banginių medžioklė ne tik kelia grėsmę kašalotų išlikimui, bet ir kelia grėsmę svarbiam anglies dvideginio perdirbimo šaltiniui, pažymima tyrime.
Prieš prasidedant pramoninei žvejybai, šios rūšies banginių populiacija buvo maždaug 10 kartų didesnė, o tai reiškia, kad kasmet iš atmosferos būdavo pašalinama apie 2 mln. tonų anglies dvideginio.
Vandenyne daug azoto, tačiau mažai geležies, būtino fitoplanktonams.
