aA
Kiminai
© K. Cemnolonskio nuotr.

Jei nematėte tundros, toli važiuoti nebūtina. Ją rasite šiaurės Lietuvos didžiojoje Kamanų pelkėje. Anuometės melioracijos žaizdas joje vis dar gydo gamtininkai, taip pat bebrai ir laukinės kalijos, tačiau nežinodamas per rudeniškas spalvas to net nepastebėtum, rašo "Lietuvos žinios".

Kadangi į rezervatų gyvenimą žmogus kištis negali, viską reguliuoja natūrali atranka ir natūralūs gamtos procesai, - pažintis su unikaliu kampeliu ribojama. Pasižvalgyti po pelkę galima tik vaikštant specialiai nutiestu pažintiniu taku, kuris vingiuoja daugiau nei tris kilometrus. Kad lankytojai nesijaustų nuskriausti, esą nuo jų slepiamas pelkės grožis, Kamanų valstybinio rezervato lankytojų centre ką tik atidarytoje naujoje modernioje ekspozicijoje siūloma susipažinti su išsamesne informacija. Smalsuoliams primenama, jog žmonės jau ir taip užvaldė visą gamtą, beveik nepalikdami ramybės žvėrims, paukščiams ir augalams, tad nieko tokio, kad čia tenka tenkintis 3,6 kilometro takeliu. Iš tiesų to pakanka, kad įsitikintume gamtos išmone išbarstyti tiek derančių spalvų, stulbinamu augalų gebėjimu prisitaikyti prie gana neįprastų sąlygų. Be to, gamta priverstinai čia kuria lietuviškus bonsus - per šimtą metų pušelės pasistiebia vos metrą ar kiek daugiau.

Į pelkę lydinti Kamanų valstybinio rezervato vyriausioji ekologė Aušra Urbonienė apsiavė ilgaaulius guminius batus, kad apsisaugotų nuo angių, vienintelių Lietuvoje gyvenančių nuodingųjų gyvačių. "Esu patyrusi su jomis nuotykių, o kadangi taku einu pirma, tai geriau pasisaugoti, - sakė ji. - Kartą, žiūriu, ant tako kažkoks pagaliukas guli. Paėmiau, norėdama jį numesti, o jis ėmė ir susilenkė pusiau. Tik tada supratau, kad tai angis."

Sunku patikėti, kad kadaise melioratoriai kėsinosi į 3935 hektarų ploto pelkę, kur auga ne tik spanguolės, bet ir sirpsta Lietuvoje retos, dažniausiai sutinkamos Skandinavijoje, tekšės. Šių uogų daugiau Lietuvoje beveik niekur neįmanoma pamatyti, nebent ant skandinaviškų ar estiškų jogurtų indelių (krūmelio forma kaip braškės, o uoga - kaip oranžinė avietė). Tad jau vien tekšė išduoda, kad čia - Lietuvos šiaurinis pakraštys, lietuviška tundra.

Rezervato ramybė - tikras išsigelbėjimas žvėrims. Kaip pasakojo rezervato direktorius Darius Triaušys, kai aplinkiniuose miškuose prasideda medžioklės sezonas, žvėrys tarsi nujausdami, kur jiems saugu, sulekia į rezervatą.

Kamanų rezervate skirtingai nei Čepkeliuose, net vietos gyventojams neišduodami leidimai spanguoliauti. "Uogų netrūksta gretimos Latvijos pelkėse. Be to, mes esame turtingas kraštas, mūsų žemės derlingos, tad žmonės nesiveržia uždarbiauti uogaudami, - sakė D.Triaušys. - Uogos lieka rezervato paukščiams. Pavasarį matome, kad beveik viskas būna suvartota - pačiupinėji, o vidus tuščias. Paukščiukai moka gražiai išsiurbti uogą. Kadangi čia įvairių paukščių labai daug, be to, spanguoles mėgsta ir žvėrys, jos visiems tikras išsigelbėjimas. Juk uogos išsilaiko iki pat gegužės, kai jau vėl pradeda žydėti."

Medžiai pelkėje ir aplink ją niekuo neypatingi, tos pačios rūšys kaip ir Lietuvos miškuose, tik pelkėje labai lėtai auga. Labiausiai prie tokių sąlygų prisitaikiusios pušys. Kaip japonai kankindami medžius sukuria bonsus, taip čia pelkė juos kuria natūraliai. Ekologė parodė susirangiusią nė metro nesiekiančią 150 metų pušaitę. Zondu buvo skenuotas jos kamienas ir per didinamąjį stiklą skaičiuotos metų rievės.

Ežere vanduo rūgštus, tad čia prisitaikiusios gyventi tik dviejų rūšių žuvys - ešeriai ir lydekos. Kadangi abi plėšrios, joms nelieka nieko kita, kaip tapti kanibalėmis ir maitintis savo ar viena kitos jaunikliais. Kitų juk žuvų rūšių nėra.
A. Urbonienė

Bene įdomiausios pelkėje augančios samanos - kiminai. Tos pačios, kurias nuo seno įprasta statant medinius namus dėti tarp rąstų. "Kiminai pelkėje sudarę ištisinį kilimą ir viską čia reguliuoja, - teigė ekologė. - Jei koks augalėlis per metus nespėja pasistiebti daugiau kaip 5 centimetrų, jį pasiglemžia kiminai - tiek jie kasmet paauga."

Šios samanos turi unikalią savybę - tuščiavidurėmis ląstelėmis gali sugerti 30 kartų daugiau drėgmės nei pačios sveria, tad pelnytai vadinamos pelkės kempine. Be to, neturėdami šaknų kiminai visu "kūnu" iš aplinkos siurbia ne tik vandenį, bet ir visas maistingąsias medžiagas, nepalikdami kitiems augalams. Todėl jie čia tokie ir skurdūs.

Didžiausias Kamanų senežeris plyti net 6 hektarų plote. "Rudenį čia vakarop tupia migruojančios žąsys. Būna, kad jų beveik pilnas ežeras, vienu metu tiek prisirinko, kad naujoms leistis jau nebuvo vietos. Mes stovėjome už keliolikos metrų ant pažintinio tako, o visas ežeras klegėjo. Nuostabus vaizdas", - pasakojo D.Triaušys.

Šis ežeras - pats seniausias pelkėje, jis mena ledynmetį. Kiti 120 mažų ežerokšnių Kamanose atsirado gerokai vėliau.

Kadangi senežerio dugnas neturi tvirto grunto, gylis neprognozuojamas. Paprastai vanduo siekia apie 3 metrus, tačiau dar ir į durpes galima įklimpti tiek pat. "Toks gylis gali būti jau ir prie pat kranto, kadangi krantai apipelkėję", - sustojus už keliolikos metrų nuo ežero pasakojo ekologė. Lankytojams tai išgirdus nekilo noras žengti nuo apžvalgos tako. Paslaptingas gamtos grožis gali sutramdyti bet kurį smalsuolį, skelbia "Lietuvos žinios".

Durpyno ežere vanduo rūgštus, tad čia prisitaikiusios gyventi tik dviejų rūšių žuvys - ešeriai ir lydekos. Kadangi abi plėšrios, pasak ekologės A.Urbonienės, joms nelieka nieko kita, kaip tapti kanibalėmis ir maitintis savo ar viena kitos jaunikliais. Kitų juk žuvų rūšių nėra. Be to, tamsiame vandenyje gyvenančios žuvys daug tamsesnės už savo giminaičius, gyvenančius ne pelkėje. Žmonės Kamanų lydekas ir ešerius praminė angliniais. "Vanduo čia toks tamsus, kad įkišus ranką iki alkūnės pirštų beveik nematyti", - stebino A.Urbonienė. Ir pridūrė, kad žodžio "kamAnos" reikia kirčiuoti antrą skiemenį, o ne pirmą, kaip daugelis įpratę. Jei kirčiuosime pirmą skiemenį, "kamanos" reikš žirgo pakinktų dalį (odinius dirželius, juosiančius galvą iki snukio). Kai sukirčiuosime antrą skiemenį - turėsime žodį, vietinių žemaičių kalba reiškiantį šlapią, klampų, sunkiai įveikiamą raistą.

Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(0 žmonių įvertino)
0

Klaipėdos uosto akvatorijoje užfiksuota pasklidusi tarša

Šiandien (penktadienį) ryte Aplinkos apsaugos departamentas prie Aplinkos ministerijos gavo...

Pažeidėjai išbandė draudžiamą žūklės būdą: aplinkosaugininkai eksperimentų netoleruos (1)

Šeštadienį, spalio 12 dieną, būdraujantys aplinkos apsaugos inspektoriai kartu su policijos...

Pavasarį išgelbėti nusilpę ruoniukai sugrįžta namo: į Baltijos jūrą paleista 11 gyvūnų

Šią savaitę Lietuvos jūrų muziejus per tris dienas paleis į Baltiją vienuolika Baltijos...

Mokslininkai vėžlio jauniklio skrandyje rado krūvą plastiko: tai – nepateisinama (11)

Socialiniame tinkle „Facebook“ lyg virusas pasklido jūrinio vėžlio jauniklio, kuris mirė...

Gamtosaugininkai per pasalą sulaikė du pažeidėjus: už neteisėtą žvejybą reikės atlyginti daugiau nei 3 tūkst. eurų (14)

Šilutės gyvosios gamtos apsaugos pareigūnai, ankstų ketvirtadienio rytą surengę pasalą sulaikė...

Top naujienos

Gaujų šaudynėmis ir laukinio kapitalizmo prabanga garsėjusi Kauno legenda sulaukė liūdnos pabaigos (21)

Laukinio kapitalizmo metais prabanga garsėjęs, Kaune, Jonavos gatvėje veikęs šešėlinio pasaulio...

Rusijos picų karalius užkariauja pasaulį: konkurentus lenkia dėl slapto ingrediento, kuris net nevalgomas (23)

Jei jau įsigudrini užsidirbti pristatydamas karštas picas Arktyje, kur sūrio blokai atkeliauja ant...

Ginekologė – apie Sinickio pasirinkimą pasidaryti vazektomiją: žmonai jis padarė paslaugą (538)

Daugiau vaikų su žmona nebeplanuojantis Tomas Sinickis garsiai pareiškė, kad jam yra atlikta...

Meksikos gatvėse – tikras karas: pareigūnai puolė „El Chapo“ sūnų, gatves nusėjo aibė lavonų po mūšio Guzmanas paleistas (108)

Šiaurinėje Meksikos dalyje įvyko intensyvūs susirėmimai, kai saugumo pajėgos sučiupo vieną...

Šio vaikino situacija ypač sudėtinga: ligos atvejis Lietuvoje – toks vienintelis, o prieinamo gydymo nėra (114)

Iš Pajūrio kilęs 18-metis Jonas (vardas pakeistas dėl asmeninio šeimos noro - DELFI) vengia...

Slėpkite paltus: šiluma nė neketina trauktis (1)

Šiandien per šalį keliaus mažai aktyvus atmosferos frontas. Lietaus jis atneš labai mažai,...

Lietuviškasis „Olympiakos“ nusileido Plazos „Zenit“, Giedraitis neišgelbėjo „Albos“ Barselonoje (10)

Antrąją nesėkmę Eurolygos pirmenybėse patyrė Pirėjo „Olympiakos“ (1-2) krepšininkai....

Teniso deive vadintos Suzanne Lenglen gyvenimas apgaubtas paslaptimi. Kaip ir mirtis (4)

Prieš 100 metų Suzanne Lenglen debiutavo Vimbldono turnyre ir iškart užkariavo ne tik teniso...

LNK: Kauno klinikose ligonei vietoje vaistų sulašino dezinfekcinio skysčio (366)

Absurdas Kaune – vietoje vaistų paauglei į veną sulašino dezinfekcinio skysčio, praneša LNK...

Proveržis vėžio gydymo srityje: nauja technologija net ir paslėptas vėžio ląsteles išduoda imuninei sistemai (18)

Imunoterapijos ateityje gali tapti efektyviausiu vėžio gydymo būdu. Paprastai tariant,...