aA
Miškų sodinimas – vienas iš būdų, padedančių priešintis klimato kaitai. Tačiau, pasak gamtos mokslų daktaro Mindaugo Lapelės ir aplinkosaugos mokslininkės Lauros Malinauskaitės, kad tai iš tiesų būtų veiksminga mažinant CO2 koncentraciją atmosferoje, svarbu atsižvelgti ne tik į atkuriamų miškų plotą, bet ir į tai, kokiu būdu šis procesas atliekamas. Ekspertai dalijasi, kokį potencialą klimato kaitos stabdymo kontekste turi natūralus miškų atkūrimas bei sengirės, rašoma pranešime spaudai.
Sengirė shutterstock
Sengirė shutterstock

Šiuo metu Šarm el Šeiche vyksta 27-oji Jungtinių Tautų (JT) klimato kaitos konferencija COP27, kurios metu pasaulio šalių vadovai siekia susitarti, kokie veiksmai turi būti atliekami mažinant šiltnamio efektą. Siekdami padėti suprasti JT pabrėžtą būtinybę aktyviau išnaudoti miškų potencialą kovojant su klimato kaita ir biologinės įvairovės nykimu, „Sengirės fondo“ mokslininkai dalijasi, kodėl šioje kovoje itin vertingi seni miškai.

Pasak aplinkosaugos mokslininkės Lauros Malinauskaitės, nors miškų atsodinimo ir užsodinimo programos yra viena iš priemonių priešintis klimato kaitai, tokie projektai gali turėti pasekmių.

Kaip senieji miškai padeda kovoti su klimato kaita?
© Mindaugo Survilos nuotr.

Vienas pavyzdžių – Kinija, kurios šiaurinėje dalyje dykumų plėtrai stabdyti pasodinta medžių rūšis nebuvo tinkama sausam klimatui, todėl buvo išeikvotos vandens atsargos ir pablogėjo dirvožemis. Šalies pietuose dėl miškų atsodinimo tik vienos rūšies medžiais, sumažėjo ir biologinė įvairovė.

„Labai sutinkame su JT Darnaus vystymosi tikslais, kuriuose pabrėžiama, kad klimato krizę reikia spręsti kartu su kitomis socialinėmis ir ekologinėmis problemomis. Negalima vienos problemos spręsti kitos sąskaita, todėl ir biologinė įvairovė, ir socialinė lygybė, ir prieiga prie sveikos aplinkos yra neatsiejamos sprendimo dalys, – sakė L. Malinauskaitė. – Viena efektyviausių strategijų, turinti didelį potencialą padėti švelninti klimato kaitos padarinius ir kartu saugoti bioįvairovę, yra natūralių miškų išsaugojimas arba atkūrimas. Taip užaugę ar ataugę miškai yra atsparesni ir suteikia prieglobstį nuo gamtos stichijų įvairių rūšių gyvūnams bei žmonėms. Vykdant miškų atkūrimą visame pasaulyje, iki 2050 metų galėtų būti surinkta iki 70 milijardų tonų anglies augaluose ir dirvožemyje.“

Senieji miškai – natūralus oro kondicionierius

Miškų funkcija švelninant vietinius klimato kaitos padarinius yra susijusi procesu, vadinamu evapotranspiracija, kai naudodami saulės energiją, medžiai garina vandenį ir taip „perneša“ šilumą nuo žemės paviršiaus aukštyn – tai veikia tarsi natūralus oro kondicionierius. Išlaikyti šilumą toliau nuo žemės paviršiaus, kur yra žmonės ir ekosistemos, padeda ir medžių lajos – kuo netolygesnis miško viršus, tuo daugiau susikuria oro sūkurių, kurie nustumia šilumą nuo žemės.

Kitas svarbus veiksnys – medžių gaminamos cheminės medžiagos, kurios sukuria miglos debesis, atspindinčius saulės šviesą. Visi šie procesai atlieka labai svarbų vaidmenį reguliuojant žemės paviršiaus temperatūrą šalia miškų esančiose vietovėse.

Botaniko dr. Mindaugo Lapelės nuomone, klimato kaitai stabdyti svarbus visų įrankių subalansuotas derinimas.

M. Lapelė
M. Lapelė
© R. Sadausko - Kvietkevičiaus nuotr.

„Klimato kaitos poveikio mažinimas neatsiejamas nuo biologinės įvairovės, natūralių ekosistemų bei sveiko dirvožemio išsaugojimo, todėl senųjų mūsų regiono miškų apsauga irgi yra viena svarbiausių prevencinių priemonių. Seni miškai jau dabar sugeria CO2, tuo tarpu masinis naujų miškų sodinimas nėra toks vienareikšmiškas – neaišku kokia dalis sodinukų atlaikys klimato kaitos pokyčius, kokį CO2 pėdsaką paliks dirvos ruošimas sodinimui, sodinukų auginimas durpžemyje plastikiniuose puodeliuose ar po kiek metų šie miškai ims sugerti CO2 tiek, kad „kompensuotų“ sodinimo pėdsaką“, – teigė fondo mokslininkas.

Uralinė pelėda uokse - akimirka iš filmo „Sengirė“ filmavimų
Uralinė pelėda uokse - akimirka iš filmo „Sengirė“ filmavimų
© Mindaugo Survilos nuotr.

„Sengirės fondo“ išpirkti 52 ha dydžio miško plotas ženkliai prisideda stiprinant šalies atsparumą klimato kaitai dėl šiltnamio efektą sukeliančių dujų sugėrimo, vandens ciklo reguliavimo ir hidrologinio režimo stabilumo palaikymo, geriamojo vandens kokybės palaikymo, dirvožemio erozijos sustabdymo bei daugybės kitų ekologinių, ekonominių ir socio-kultūrinių verčių.

Dabartiniu skaičiavimu, fondo globojami miškai jau sukūrė apie 100 tūkst. Eur vertės apskaičiuojamos socio-ekonominės naudos. Taip pat, fondo duomenimis, jų globojamų miškų šiltnamio efektą sukeliančių dujų sugėrimas, skaičiuojant nuo sklypų įsigijimo, siekia apie 624 tonas CO2.

www.DELFI.lt
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(7 žmonės įvertino)
4.8571

Šalčiai baisūs ne visiems: štai, kaip žiemą dūksta ūdros

Nors žiema šiomis dienomis parodė savo atšiaurumą, šaltukas baisus tikrai ne visiems....

3 stebinantys eksperimentai, kuriuos tiesiog privalote išbandyti šią žiemą: geri įspūdžiai garantuoti

Nors žiemą daugelis žmonių mieliau lieka namuose, kur šilta ir jauku, pramogų šiuo metų...

Kaip žiemoja baliniai vėžliukai?

Dar spalio mėnesį vėžliai nuėjo miegoti – susirado gilesnę dzūkiškos pelkės vietą ir...

Karo metu Ukrainoje išgelbėti liūtukai atskraidinti į prieglaudą JAV

Keturi karo metu Ukrainoje išgelbėti liūtukai buvo saugiai atvežti į Minesotos gyvūnų...

Ar žinote, kaip atsiranda medūzos? Lietuvos jūrų muziejaus specialistai pasakė, kaip jų užsiaugina patys

Lietuvos jūrų muziejaus akvariume galima pamatyti būrius medūzų. Tačiau, ar žinote, kaip jos...

Top naujienos

Verslas PliusAistė Žebrauskienė; „Mano investicija“

Investicija į NT: ar dabar geras metas pirkti ar parduoti būstą?

Ar dabar geras metas pirkti būstą sau ir investicijai, o galbūt jį parduoti? Kokie pokyčiai...

Maksimas Butčenka

Vieno šiurpiausių rusų išpuolio liudininkas: po okupantų „pažado“ – egzekucija (1)

Pokalbis su Anatolijumi Jegorovu vyko viename Kyjivo bute, kai jis vienai dienai buvo atvykęs į...

Orai bus permainingi: sulauksime mišrių kritulių

Sekmadienio dieną dangų bus aptemdę vientisi ir tankūs debesys, į Lietuvą plūs šiltesnė oro...

Elektros saugiklio keitimas gyventojui vos nekainavo 1,7 tūkst. eurų: taip ir atsisėdau ESO: žmogiška klaida (3)

Susimažinti įvestą elektros galią panoręs vilnietis nusprendė atsisakyti savo planų, nes po...

Messi vedama Argentina sušoko gražų tango – išnaudojo australų klaidas ir žais ketvirtfinalyje

Šeštadienį Katare paaiškėjo pirmoji FIFA pasaulio futbolo čempionato ketvirtfinalio pora....

Nusivylęs Zelenskis: rusiškos naftos kainų „lubos“ – nerimtos (17)

Europos Sąjungos, Didžiojo septyneto (G-7) ir Australijos sutarta rusiškos naftos kainos...

Įvertino lenkų iššūkį Vokietijai: turime skubėti, nes Rusija įpratusi gyventi pusbadžiu, o Europa – ne (8)

Lenkija prašo Vokietijos leisti jai duotą oro gynybos sistemą „Patriot“ perleisti Ukrainai. Kol...

Seksologas: labai dažnai besimylinčios poros vėliau beveik be išimčių susiduria su problemomis

Turbūt ne kartą visi esame girdėję posakį, kad seksas – vienas didžiausių gyvenimo malonumų....

Vaidas Mikaitis

Keliaudamas po Poznanę lietuvis nusivylė dvigubai – nakvoti vienam brangu, o be lenkų kalbos sunku ten susirasti moterį (1)

Po kelionių po egzotines šalis, trumpam grįžkime prie kaimynų, gerai? Nes egzotika lieka egzotika...

Karas Ukrainoje. Ukraina atskleidė naują okupantų taktiką, pranešama apie numuštą Rusijos naikintuvą (2)

Rusijos pajėgos atvirai laukia progos kuo labiau įšaldyti Ukrainą ir jos žmones – tokią...