Gandrai stebėti pamaryje, prie Žuvinto, Ukmergės rajone, prie Vilniaus (pranešta apie 7 paukščių pulkelį, tupintį sniege) ir daugelyje kitų vietų. Beje, kai kur gandrai, stypsojo savo apsnigtuose lizduose, kitur braidė upeliuose, jų pakraščiuose, kitur patraukė į atliekų sąvartynus. Tuo neturėtume stebėtis, nes savo kelionių į žiemavietes ir iš jų metu jie neretai maitinasi tokios vietose.
Gandrai sugrįžo į namus, todėl iš jų nesitrauks net kąsdami šaltį ir alkį. Jų gaudyti tikrai nereikia, nes taip paukščius tik baikštinsime, be to – tokia prievarta gniuždys paukščius, pažeis jų įpročius.
Jeigu paukščiai nusilptų, tik tada juos galima paimti ir kurį laikyti nešildomoje patalpoje. Tokiam paukščiui būtinas kibiras su vandeniu ir lesalas – virtos bulvės, sukapota žalia mėsa, žuvis. Maisto neturi būti daug, nes permaitinę paukštį, jam pakenktume.
Gamtoje gandrai pasižymi ypač geru apetitu, todėl tą būtina žinoti. Jeigu kyla klausimų dėl į rankas patekusios paukščio sveikatos būklės, jį reikia parodyti veterinarijos gydytojui.
Sužeisti, tikrai sergantys paukščiai gali būti perduoti Gyvūnų globėjų asociacijai (tel. 8686 44828). Tiesa, išvežti, paimti ilgesniam laikui galima tikrai sergančius, gamtoje gyventi negalinčius gandrus – kiti turi likti gamtoje, į kurią skubėjo iš tolimų žiemaviečių.
Jeigu dar gausu sniego, darže, dirvoje, pievoje reikia nuvalyti kuo didesnį plotą – jis tikrai privilios gandrus. Būtų gerai, kad nusileidę paukščiai čia rastų bent kiek lesalo – virtų bulvių, mėsos gabaliukų, žuvies. Daug jo nereikia – tik jėgoms palaikyti.
