Gaujos upės slėnyje ties Lygatne prieš gerus 30 metų įkurtas GNP užima daugiau kaip 90 tūkst. ha teritoriją, kurioje keliautojas gali rasti daugiau nei 500 kultūros ir istorijos paminklų – tarp jų netrūksta ir gamtos grožybių - piliakalnių, uolų, olų. GNP yra Natura 2000 teritorija, kurioje galima pasigėrėti didžiausiomis Latvijoje devono uolienų atodangomis – smiltainio skardžiais, uolomis (Kranklių tarpekliu, Velnio olos uola, Springių uola, Molio uola, Zvartos uola, Mergelių uola, Kūkų ir Erelių uolomis, Sieto uola) ir olomis - Gūtmanio ola Siguldoje yra plačiausia ir aukščiausia ola Baltijos šalyse.
Pavasarį į netoli parko esantį Latvijos miestą Siguldą keliauti siūloma ir dėl žydinčių ievų, kurios Gaujos senvagę nudažo baltais žiedais. Vasarą upe galima pasileisti baidarėmis, todėl tuo metu gausu irkluotojų. Žiemą parko stačiuose Gaujos senvagės šlaituose įrengiamos kalnų slidinėjimo trasos, kurios privilioja būrius sniego pramogų mėgėjų.
Gaujos nacionaliniame parke yra įrengti ir Lygatnės gamtos takai. Juose siūloma susipažinti su Latvijos faunai būdingais laukiniais gyvūnais ir paukščiais. Kaip skelbia latvia.travel.lt tinkalapis, Lygatnės gamtos takuose sutinkami miško gyvūnai yra atvežti iš įvairių Latvijos vietų – tai sužeisti arba prijaukinti gyvūnų jaunikliai, be žmogaus pagalbos nesugebantys išgyventi ir savarankiškai susirasti maisto. Iš viso šie pažintiniai takai vinguriuoja 5 km, už ekskursiją prašoma 2,5 lato (apie 12 litų).
Laumių gamtos parkas
Oficialus Latvijos gamtos turizmo tinklapis gamtos turistams taip pat siūlo atkeliauti į Talsų krašte įsikūrusį privatų parką, kuriame įrengti keli specializuoti gamtos pažinimo takai. Vienas iš jų skirtas bitėms – gido lydimi turistai gali susipažinti su senovės bitininko priedermėmis bei bičių karalystės paslaptimis, įsigyti bičių medaus produktų.
Paukščių take siūloma susipažinti su paukščių atsiradimo istorija, apžiūrėti paukščių plunksnas, sparno sandarą, lizdavietes, paukščių lizdų, kiaušinių, snapų ir kojų įvairovę.
Augalų mėgėjams paruoštas augalų takas, kuriuo žingsniuojant galima apžiūrėti apie 40 kukmedžių veislių, įvairių formų kadagius ir kitus amžinai žaliuojančius augalus. „Čia žydi ir įvairūs vijokliniai augalai bei dekoratyviniai krūmai, o parko tvenkiniuose akį džiugina 12 veislių vandens lelijos“, - rašoma latvia.travel.lt tinkalapyje.
Dar 2,3 km tako pavadintas Miško tako vardu. Šis skirtas tiems, kurie norėtų pasimėgauti ramybe, apžiūrėti miško augaliją, čia augančias samanas, galbūt netgi aplankyti miške įsikūrusį partizanų bunkerį. Žiemą miške siūlomas distancinis slidinėjimas.
Krioklys „Ventas rumba“ ir smėlio urvai
Vertas pasivaikščiojimo ir pats miestas Kuldiga, kartais jis vadinamas „latviškąja Venecija“. Čia gausu mažų tiltelių ir apsamanojusių namelių. Šiame mieste plyti ir ilgiausias tiltas, pastatytas iš plytų, Europoje. Kvapą užgniaužia ir Riežupės smėlio urvai - 2,5 km ilgio labirintais turistus nuleidžiantis į 8m po žeme gylį.
Papės gamtos parkas
Į šį parką turistus vilioja laisvėje besiganantys pusiau laukiniai arkliai, stumbrai bei taurai. Papės ežero gamtos draustinio teritorijoje priskaičiuojama per 270 paukščių rūšių, tad ši vieta yra mėgstama ornitologų mėgėjų.
Kelionė pajūriu dviračiais
Mėgėjai keliauti dviračiais gali rinktis įdomų maršrutą Bernatų gamtos parke. Netoli Liepojos esantis parkas driekiasi Baltijos jūros pakrante. Iš čia atsiveria gražus jūros peizažas, miško masyvai. Liepojos pusėje Embutėje dviračių maršrutas veda miško masyvų pakraščiu, kur paslėptas kadaise ypač slaptas tarybų karinis objektas. Šis keliavimas pritaikytas dviratininkams, kurie nebijo nei blogų kelių, nei aukštų šlaitų ir civilizacijos mažai paliestų vietų.
