aA
© Asmeninio archyvo nuotr.

Partrenkta stirna, iš lizdo iškritęs gandriukas, sužeistas ežys, vonioje įsitaisiusi gyvatė, po kiemą vaikščiojantis briedis. Ką daryti ir kur kreiptis, kai randate sužeistą laukinį gyvūną arba gyvūnas nusprendžia apsigyventi jūsų namuose?

Stirna bijo žmogaus

Kaip pasakojo Aplinkos ministerijos viešųjų ryšių vyriausioji specialistė Raimonda Karnackaitė, jeigu ant kelio rastas partrenktas laukinis gyvūnas yra negyvas, apie tai reikia pranešti aplinkosaugininkams – to regiono aplinkos apsaugos departamentui ar rajono aplinkos apsaugos agentūrai.

Pagalbą sužalotiems gyvūnams bet kuriuo paros metu, bet kurioje Lietuvoje vietovėje turėtų teikti Lietuvos gyvūnų globėjų asociacija, laimėjusi Aplinkos ministerijos skelbtą konkursą. Už tai ji iš valstybės biudžeto kasmet gauna 100 tūkst. litų.

„Jeigu partrenktas laukinis gyvūnas yra sužeistas, reikėtų skambinti nemokamu visą parą veikiančiu tel. 8 686 44828, o Vilniuje - 8 685 83845. Prie jų budi Lietuvos gyvūnų globėjų asociacijos atstovai“, - paaiškino R. Karnackaitė.

Kaip GRYNAS.lt pasakojo Gyvūnų globėjų asociacijos vadovas Vytautas Gustaitis, kasmet Lietuvos keliuose sužalojama daug stirnų. „Neseniai Kaune, Aleksote, teko gelbėti tvoroje įstrigusią stirną. Teko panaudoti specialią įrangą, kad praplėstume tvoros virbus ir išlaisvintume vargšą gyvūną. Stirna be fizinio skausmo patiria didžiulį panikos priepuolį, nes atsiduria tarp žmonių. Tuomet užmetame jai ant galvos maišą, kad ji nematytų žmonių ir atsidurtų tamsoje“, - darbo ypatumus atskleidžia V. Gustaitis.

Stirna be fizinio skausmo patiria didžiulį panikos priepuolį, nes atsiduria tarp žmonių. Tuomet užmetame jai ant galvos maišą, kad ji nematytų žmonių ir atsidurtų tamsoje.
V. Gustaitis

Jis pasakoja ir apie skaudesnius atvejus, kai laukiniai gyvūnai sukelia avarijas ir patys jose žūsta. „Stirnai gi nepasakysi, kad nebėgtų per kelią. Kita vertus, Žemė – visų mūsų planeta, - filosofuoja gyvūnų globėjas. – Kartais dar spėjame iki avarijos vietos nukakti, būna, kad vežama stirna nustimpa. Jeigu spėjame atvežti iki klinikos, veterinarijos specialistų konsiliumas sprendžia, ką daryti su gyvūnu.“

Jeigu, tarkim, stirna patiria vidinį kraujavimą, humaniškiausia ją „užmigdyti“. „Jeigu stirnos koja sužeista prieš kelias valandas, tai gydome, nes yra didelė tikimybė, kad gyvūnas pasveiks ir vėl galės gyventi laisvėje. Tačiau jei koja sužeista prieš savaitę, niekuo padėti nebegalime. O stirna su trimis sveikomis kojomis laisvėje neišgyvens“, - apgailestauja gyvūnų globėjas.

Kartą sužalotus ir pagydytus gyvūnus asociacijos darbuotojai perduoda į privačius rezervatus. „Stirnos greitai prie žmogaus pripranta“, - pastebi V. Gustaitis.

Briedis liuoksėjo per tvoras

Daug pavojingesnis gyvūnas už stirnas yra briedis. Pavojingesnis dėl savo dydžio. Susidūrimas su tokiu dideliu gyvūnu vairuotojui gali baigtis tragiškai.

Tačiau Vytautas Gustaitis prisimena ir linksmų istorijų, kaip Biržų rajone pernai briedis nusprendė pasivaišinti privačių namų kiemuose subrendusiomis rudens gėrybėmis.

„Įsivaizduokit, briedis priekinėmis kojomis atsiremia į tvorą, peršoka ją, pasigano po daržą ir keliauja per kitą tvorą. Gyventojai buvo beveik panikoje“, - prisimena V. Gustaitis.

Ne kartą ir ne du Gyvūnų globėjų asociacijos darbuotojams teko „gelbėti“ ir smulkius gyvūnus. „Antys su ančiukais nusprendė įsikurti prie Kauno pilies esančiame žiede. Eismas didžiulis, o vidury to srauto antys su ančiukais vaikšto. Na, mes ančiukus „susėmėm“ ir paleidom į šalia tekančią Nerį, antis paskui vaikus atskrido. Netrukus vėl mums skambina kauniečiai, sako – antis atgal į žiedą sugrįžo“, - juokiasi pašnekovas.

Gyvūnų globėjų asociacijos vadovas prisimena ir daugiau įdomių istorijų. Viena jų – kaip žmonės nutaria atsikratyti egzotiškų gyvūnų. „Pavyzdžiui, gyvatę nuleidžia į klozetą. Skambina išsigandusi močiutė, pamenu, Naujųjų metų išvakarėse ir pasakoja, kad norėjusi nuprausti anūkėlę, nuėjo į vonią ir ten rado susirangiusią gyvatę. Teko važiuoti mūsų ekipažui ir tą gyvatę iš vonios iškrapštyti“, - tęsia V. Gustaitis.

Gyvatę nuleidžia į klozetą. Skambina išsigandusi močiutė, Naujųjų metų išvakarėse ir pasakoja, kad norėjusi nuprausti anūkėlę, nuėjo į vonią ir ten rado susirangiusią gyvatę.
V. Gustaitis

Prašo būti supratingus

Pasak kitos organizacijos – Lietuvos gyvūnų globos draugijos pirmininko Beno Noreikio, ne visuomet minėtoji asociacija visur spėja ir visus gyvūnus gelbėja. „Skambina gyventojai ir skundžiasi, kad specialistai neatvažiuoja gelbėti gyvūno arba siūlo atvežti jį patiems. Taip neturėtų būti. Tačiau visokių situacijų būna“, - įsitikinęs B. Noreikis.

V. Gustaitis prašo gyventojų supratimo. „Būna žmonių nepatenkintų ir tai suprantama. Neseniai vienas gyventojas skambino ir skundėsi, kad jo kieme nutūpė gulbė ir niekur iš jo neskrenda. Pusę dienos kalbėjomės telefonu. Patariau jam atidaryti vartelius, išvyti tą gulbę. Mes gi negalime į visus tokius skambučius reaguoti, tiesiog neturime tiek pajėgumų. Be to, skirstome darbus pagal prioritetus – pavyzdys galėtų būti pelikanas, kuris su vištomis gyveno. Paimkim lietuvišką varną, kuri, tarkim, į balkoną įskrido, ir neįtikėtinas Lietuvoje svečias – pelikanas, kurį reikia maitinti gyva žuvimi“, - aiškino V. Gustaitis.

Negirdykite paukščiukų

Tuo metu B. Noreikio vadovaujama draugija 7 metus teikė laukinių gyvūnų slaugos ir gelbėjimo paslaugas. „Per šiuos metus mes išgelbėjome 2,6 tūkst. gyvūnų, maždaug 54 proc. jų išgyveno. Su kitais sužalotais gyvūnais teko pasielgti humaniškai ir juos užmigdyti“, - apgailestavo specialistas.

Jis pasakojo, kad itin sunku slaugyti laukinius gyvūnus. „Įsivaizduokit sužalotą stirną. Ją reikia sutvarstyti, sugipsuoti, o ji blaškosi po patalpą, tiesiog daužosi į sienas. Ne visada mus lydi sėkmė, kartais stipriai sužalotą gyvūną tiesiog užmigdome“, - tęsia pašnekovas.

Anot B. Noreikio, Lietuvoje sužalojama daug įvairių gyvūnų – paukščių, ežių, lapių, stirnų, briedžių. Didžiąją dalį sudaro paukščiai.

„Atėjus pavasariui, kasmet vis prašau žmonių – jeigu randate iš lizdo iškritusį paukščiuką, nepersistenkite. Negirdykite jo vandeniu, nes mažylis susirgs plaučių uždegimu ir mes tikrai jo neišgelbėsime“, - pataria gyvūnų globėjas.

Jo skaičiavimais, laukiniams gyvūnams slaugyti ir juos išgydyti reikia maždaug 130 tūkst. litų. B. Noreikis įsitikinęs, kad tokios paslaugos turėtų būti 100 proc. remiamos valstybės. Gyvūnų globos draugija tokių paslaugų jau neteikia.

Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(0 žmonių įvertino)
0

Hidrometeorologijos tarnyba: Lietuvos upės toliau senka (5)

Lietuvės upės senka toliau, o sudėtinga situacija išlieka Nevėžio upėje ir visame Ventos...

Per 50 metų JAV ir Kanadoje paukščių populiacija sumažėjo beveik 3 mlrd.

Nuo 1970 metų JAV ir Kanadoje paukščių skaičius sumažėjo net 29 proc. arba beveik 3 mlrd.,...

Radiniai Žuvinto rezervate nustebino net gamtininkus: tokie grybai auga Pietų Europoje (2)

Žuvinto biosferos rezervato rūšių sąrašas šį sykį pasipildo net keturiomis naujomis, netgi...

Svarbi žinia žvejams: įsigaliojo patikslinta limituotos žvejybos tvarka (2)

Rugsėjo 16 d. įsigaliojo patikslinta Limituotos žvejybos vidaus vandenyse organizavimo ir vykdymo,...

Žvejų ir valdininkų rietenos atskleidė chaosą: žvejai ir institucijos vadovaujasi skirtingais įstatymais papildyta Anykščių rajono savivaldybės komentaru (9)

Šiuo metu lašišoms yra ypatingas laikas: jos migruoja ir ieško nerštaviečių. Sėkmingai ir...

Top naujienos

Rinkimų rezultatai aiškūs: pergalė konservatorių rankose, nepavyko nei Janutienei, nei Paluckui atnaujinta 22.51 val. (357)

Aštuntą valandą vakaro uždarius balsadėžes buvo pradėti skaičiuoti rinkimų į...

Vienas skandalingiausių imperatorių istorijoje: garsėjo ne orgijomis, o sadistišku žiaurumu (30)

Legendos byloja, kad liūdnai pagarsėjęs Romos imperatorius Kaligula buvo toks pamišęs, kad...

Išrinkti trys nauji Seimo nariai: kas jie tokie (5)

Sekmadienio vakarą antrojo rinkimų į atsilaisvinusias vietas Seime turo metu rinkėjai trijose...

Ši karta jau gimė su telefonu rankose: bankai jau turi planus dar neišnaudotai paauglių rinkai (19)

„ Revolut “ paleidžia bankininkystės programėlę tiems, kam dar nėra 18-os: žmonėms, iš...

Petrauskienė apie kovą su Krivicku: kampanija buvo nelabai švari (1)

Seimo narės mandatą Gargžduose iškovojusi Rasa Petrauskienė sako, kad rinkimų kova su Centro...

Nesėkmę rinkimuose patyręs Paluckas įvardijo rezultatų priežastis (54)

Rinkimuose į atsilaisvinusias vietas Seime konservatorių oponentei nusileidęs Lietuvos...

Venckienė: vienintelis dalykas, kurio bijo Lietuvos valdžia – viešumas (511)

„Ji rami, nusiteikusi bet kam, kas gali nutikti, – po susitikimo su jau pusantrų metų Jungtinių...

Rinktinės žaidėjus pagyręs Jasikevičius: esame bandymų stadijoje (11)

„Betsafe-LKL“ čempionas Kauno „Žalgiris“ titulo gynybą pradėjo svečiuose 94:63...

Net 7 kartus teistą kalinį pabandė integruoti į visuomenę, bet šis pabėgo: policija paskelbė specialią operaciją (111)

Po visuomenę pribloškusios istorijos, kai paspruko laisvėje dirbęs dėl pasikėsinimo nužudyti...

Vyrai, nedarykite šių 10 klaidų po skyrybų (104)

Skyrybos šiais laikais dažnas reiškinys. Statistiškai išsiskiria kas antra pora, o skyrybų...