„Orai ir klimatas Lietuvoje“ paaiškino, kaip tokie raštai atsiranda:
„Toks vaizdas paprastai pastebimas ankstyvą pavasarį, kai ledo paviršius dieną tirpsta, o naktį vėl užšąla. Nuolatinis ledo paviršiaus atitirpimas ir užšalimas pamažu suformuoja tokius raštus.“
Tokios ledo žvaigždės atrodo įspūdingai, tačiau susiformuoja ne visada.
„Vienas iš reiškinio paaiškinimų sako, kad pro nestoro ledo trūkius, ertmes (arba išgręžtas skylutes ar vietas kur buvo medžio šaka, akmenukas ir pan.) lėtai veržiasi sąlyginai šiltas (apie +1..+2 °C) ežero vanduo.
Dėl vandens ledas dieną būna pamažu tirpinamas tose vietose kur yra porėtas, o naktį vėl užšąla. Taip per keletą dienų ežero vandens judėjimas pro plyšius lede suformuoja tamsias gijas (vietas kur vandens judėjimas ledą labiausiai ištirpina).
Kai kuriems toks gamtos darbas primena vorą ar aštuonkojį. Kartais ant ledo būna pastebima ir žiedų arba lankų“, – pridūrė specialistai.
Šis reiškinys taip pat parodo, kad ledas nebėra saugus ant jo lipti, tad juo grožėtis siūloma nuo kranto.