Tokios niūrios prognozės Lietuvai pernai nuskambėjo ne viename pietinės Lenkijos žuvininkystės ūkyje. Visi jie kalbėjo apie karpių edemos virusą (carp edema virus – CEV), kartais dar vadinamąją KOI miego ligą (koi sleepy disease - KSD) . Šis virusas taip vadinamas todėl, kad sergantys karpiai tampa letargiški ir paprastai žūsta merdėdami tvenkinio dugne. Skirtingai nuo Lietuvos žuvininkystės ūkiams jau gerai pažįstamo karpių KOI herpės viruso (KHV), naujas virusas pasižymi itin dideliu karpių mirtingumu (paprastai ne mažiau 80 %) ir ypatingu užkrėstų žuvų elgesiu, kai tik labai nedidelė sergančių žuvų dalis iškyla į paviršių. Todėl apie mirtiną CEV virusą beveik visada sužinoma per vėlai: kai jau neberandama žuvų. Dėl šios priežasties net karantino taikymas dažnai būna pavėluotas.

Pagrindiniai ligos klinikiniai požymiai, kuriuos galima nustatyti plika akimi - žuvų žiaunų lapelių sulipimas ir nekrozė, uždegiminiai procesai akyse („akių drumstumas“), kartais žiaunų edema (patinimas). Deja, tiksliai karpių edemos virusas nustatomas tik genetiškai, o tai yra brangus ir reikalaujantis aukšto lygio genetikos specialistų tyrimas. Klinikiniai vizualiai matomi ligos simptomai, deja, nėra būdingi tik šiam virusui, todėl dažnai ši virusinė liga neteisingai diagnozuojama. Labai dažnai virusu sergančių žuvų imunitetas nusilpsta ir karpiai užsikrečia kitomis plačiai paplitusiomis ligomis (virusinės ligos sukeltos komplikacijos), kurios paprastai ir yra klaidingai diagnozuojamos, kaip pagrindinė žuvų kritimo priežastis.

2016 metais Lenkijos mokslininkai patvirtino, kad naujas karpių edemos virusas rastas 17 iš 36 tirtų karpių ūkių. Nauja virusinė liga šiuo metu jau patvirtinta Austrijos, Vokietijos, Nyderlandų, Čekijos, Lenkijos, Slovakijos, Jungtinės karalystės, Italijos, Prancūzijos ir t.t. karpių ūkiuose. Visai neseniai virusas persikėlė per Atlantą ir aptiktas pietinės Brazilijos žuvininkystės ūkiuose. Viruso paplitimo greitis ir ligos „slaptumas“ leidžia teigti, kad karpių edemos virusas jau pasiekė Lietuvą arba ją pasieks artimiausiu metu. Dėl viruso atsiradimo karpių auginimui Lietuvoje iškiltų grėsmė. Aptikus virusą užkrėstuose telkiniuose taikomas 2 – 3 metų karantinas. Laimei, šia liga serga tik karpiai, kitos žuvys paprastai yra šio viruso nešiotojos.

Visgi karpiai yra pagrindinė žuvis, auginama Lietuvos žuvininkystės ūkiuose, ir pati populiariausia žuvis, kurią gyventojai įveisia privačiuose tvenkiniuose. Karpis gerai auga, puikiai pripranta prie įvairaus pašaro, nesunkiai peržiemoja ir yra puikus mėgėjiškos žvejybos objektas. Tačiau, jei jūs norite skaidraus vandens ar jūsų tvenkinukas iškastas lengvame grunte, kurio krantai nėra sutvirtinti, tada veisti karpius tikrai nerekomenduotina. Karpiams galima prilipdyti povandeninių šernų etiketę. Jokia kita vietinė žuvis taip intensyviai nesirausia kaip karpis, todėl tikėtis skaidraus vandens telkinyje, kuriame daug karpių, neverta.

Artėja pavasarinis žuvų veisimo metas ir tikimybė įsiveisti galimai sergančias žuvis nedžiugina potencialių pirkėjų. Vokietijoje ir Čekijoje jau yra tiekėjai, kurie prekiauja tik ligoms atspariais karpių hibridais ir užtikrina karpių veisimą be virusų, tačiau Lietuvoje kol kas joks ūkis negali garantuoti savo žuvų kokybės. Žinoma, galime atsigabenti ligoms atsparių karpių iš pietų, tačiau visi sertifikuoti karpių selekcijos ir genetikos centrai yra žymiai šiltesniame klimate nei Lietuva, todėl karpių augimo sezonas ten yra apie 2 – 2,5 mėnesio ilgesnis. Tai per didelis klimatinis skirtumas, nes veislės, pasižyminčios puikiais rodikliais, šiltesniame klimate gali būti visai nevertingos šaltesnio klimato sąlygomis. Lietuvoje būtinai reikia potencialiai tinkamas ligoms atsparias karpių veisles išbandyti vietos klimatinėmis sąlygomis arba net sukurti geriausiai tinkamą mūsų kraštui veislę. Suprantama, joks privatus ūkis savo resursais to neišgalėtų padaryti, nes tai brangu. Be to, reikia itin aukštos kvalifikacijos specialistų.

Labai norėčiau tikėtis, kad Lietuvos atvejis nebus įprastai banalus, kai žuvininkystės ūkiai, patyrę milžiniškų nuostolių, pradės kaltinti visus aplinkui. Problemai nustatyti ir spręsti bus sudarytos darbo grupės, kurios labai tikėtina po ilgų svarstymų kažką nuspręs, kas jau seniai žinoma kituose kraštuose, jei nepaskęs nesibaigiančiose tarpusavio rietenose. Lietuvai tikrai nereikia atskiro genetinio karpių centro, nes tai per brangus malonumas mažai šaliai, tačiau turėti bent vieną aprobuotą ir sertifikuotą karpių veislyną privalu. O kol kas tereikia tikėtis, kad gal dar pasiseks įsigyti karpiukų be naujo viruso. Beje, visos virusinės karpių ligos yra visiškai nepavojingos žmonėms.