Gàlus sudaro maži, panašūs į museles vabzdžiukai – gumbavapsvės (Cynipidae), kurias pamatyti gamtoje yra gana sudėtinga. Dažniausiai ant įvairių augalų pastebime jų padarytus pakenkimus. Gumbavapsvės lerva yra labai gležna.
Kad apsisaugotų nuo priešų ir turėtų pakankamai maisto, gumbavapsvė formuoja gumbą, kuriame pati ir gyvena. Pagal gumbų formą mes galime nustatyti, kokia gumbavapsvės rūšis pažeidė augalą.
Nuotraukoje matyti visa koloniją monetinių gumbavapsvių (Neuroterus numismalis), prisitvirtinusių ant apatinės ąžuolo lapo pusės. Vabzdžių koloniją aptiko LAMMC Miškų instituto mokslininkai Žemaitijos nacionaliniame parke, esančiame Plokštinės miške. Rudeniui įpusėjus gumbai su gumbavapsvių lervutėmis nukrenta ant žemės ir žiemoja, o pavasarį išskrenda jau suaugę vabzdžiukai. Jei šių įdomių vabzdžių yra negausu, tai medis didelio nuostolio nepatiria, bet jei visi lapai būtų padengti gàlais, ąžuolas gali nusilpti. Tada jį pradės pulti kiti vabzdžiai - ąžuolų medienos mėgėjai.
