Traukė iš šulinio
„Šį vakarą, kaip ir kiekvienais metais, iš prieglaudos šulinio gelbėjome mažas gyvybes. Šį kartą lygiai 10. Kiekvienais metais jie žiemoja mūsų rūsyje. Video buitinis, labai nesijuokit“, – rašė asociacijos „Gyvūnų užuovėja“ pirmininkė Andželika Bajorinaitė, pasidalijusi nuotaikingu vaizdo įrašu, kaip gelbėja paprastuosius tritonus.
Gyvūnai sukrito į šulinį ir negalėjo patys išlipti.
„Šulinys yra gana gilus, jie ten įkrenta, o išlipti jau jiems per sunku. Kasmet juos su kibirais išžvejojam ir paleidžiam žiemoti rūsyje. Ten yra daug drėgmės, būna net bala prie sienos laikosi. Anksčiau ją išdžiovindavom, o dabar kai jau tritoniukai gyvena, paliekam.
Paleidžiam prie tokio langiuko, parodom, jie ten patys surėplioja ir viskas. Mes jau ten nebeinam žiemą, netrukdom. O pavasarį, kai norime išleisti, daugelio jau neberandam, jau būna patys išlipę iš rūsio. Kas neišlipo, išnešame prie tvenkinio ir paleidžiame“, – pasakoja asociacijos pirmininkė.
Anot jos, gyvūnai į rūsį žiemoti eina ir patys, šalia namo kaupiasi lapai, kai kurie įsigudrina slėptis ten. Moteris tikina, kad ir juos surenka ir perkelia į rūsį.
Įdomūs gyvūnai
Gamtininkas Gerardas Paškevičius pasakoja, kad tritonai yra varliagyviai, kurie savo išvaizda primena driežus ir dėl to dažnai yra painiojami su šiais gyvūnais.
Lietuvoje aptinkamos 2 tritonų rūšys: labai dažnai galima sutikti paprastąjį tritoną (kaip ir nutiko šiuo atveju), o kur kas rečiau – saugomą, į Lietuvos raudonąją knygą įrašytą skiauterėtąjį tritoną.
Gamtininko teigimu, natūraliai tritonai turėtų žiemoti pūvančių medžių ertmėse, akmenų krūvos plyšiuose, tarp medžių šaknų, tačiau neretai tam pasirenka ir žmogaus aplinką, pavyzdžiui, rūsius, kur vėsu.
„Tritonai vandens telkinyje dažniausiai minta jo dugne gyvenančia gyvūnija, pavyzdžiui, dėlėmis, sraigėmis, o sausumoje – smulkiais bestuburiais, pavyzdžiui, voragyviais, musėmis ir visu kitu, ką tik gali sučiupti ir praryti“, – pasakoja herpetologas ir priduria, kad tai plėšrūs gyvūnai ir kitaip nei, pavyzdžiui, graužikai, neėda žiemai žmonių sandėliukuose sudėtų daržovių.
Anot jo, roplių ir varliagyvių žiemojimas vadinamas sąstingiu. Tai terminas, kuris apibūdina jų žiemos hibernaciją. Tačiau net pasinėrę į sąstingį jie gali būti judrūs, per tą laikotarpį iki pavasario jie gali atsigerti ar kažką suėsti. Vis dėlto dažniausiai jie būna aktyvūs minimaliai, taip taupo savo energiją, kurios reikia per žiemą.
