Gamtininkas Deividas Makavičius sako, kad tai, greičiausiai, yra dumblinis krabas. Vienas iš dviejų krabų rūšių, aptinkamų Lietuvoje.

Nors daugeliui pamatyti krabą Lietuvos pajūryje vis dar staigmena, gamtininkas teigia, kad pakrantėje tikrai galima sutikti krabų, kurie čia gyvena. Pakrantėje matomos dvi rūšys: dumblinis ir gauruotažnyplis krabai.

Dumblinis krabas, sako jis, yra nedidelis, vos kelių centimetrų. Jis aptinkamas pajūryje, taip pat Kuršių mariose. Natūraliai ši rūšis gyvena Atlanto vandenyne, prie Amerikos krantų, Meksikos įlankoje.

Manoma, kad į Lietuvą dumbliniai krabai pateko su laivais. Gamtininkas sako, kad dideli laivai prisipildo vandens, kad galėtų stabiliau plaukti, o pasiekę pakrantę tą vandenį išpila. Gali būti, kad kur nors Atlanto vandenyne vandens pasipildęs laivas jį išpylė Baltijos jūroje, o kartu su vandeniu čia pateko ir šie krabai.

Krabas iš Kuršių marių Tomo nuotr.

Pirmą kartą Lietuvoje jis registruotas 2002 metais ties Klaipėdos jachtklubu. D. Makavičius sako, kad Baltijos jūros vanduo nėra toks sūrus, kokio reikėtų šiems krabams, todėl jie labai neplinta.

Pajūrio regioninio parko vyriausiasis ekologas Erlandas Paplauskis sako, kad dumbliniai krabai nebėra jokia retenybė mūsų pajūryje. Jų galima sutikti pavieniui, o itin dideliais kiekiais galima rasti po kiekvieno štormo bangų išmetamuose dumbliuose. Tiesa, jie dažnai jau būna nebegyvi. Vienas tokių krabų jau dvejus metus gyvena Pajūrio regioninio parko lankytojų centro akvariume.

Kita mūsų pajūryje sutinkama krabų rūšis – gauruotažnypliai krabai – yra kelis kartus didesnis už dumblinį krabą, o jų žnyplės yra tarsi apaugusios kailiuku. D. Makavičiaus teigimu, Europoje jie pastebėti 1912 metais, o Lietuvoje – 1934 metais. Nors Lietuvoje gyvena seniai, šie krabai sutinkami dar rečiau nei dumblinis krabas.
Gauruotažnypliams krabams ypač reikia sūraus vandens, todėl Baltijos jūra jiems nėra labai tinkama.

Šiuo metu pasaulyje opi yra įvairių rūšių naujakurių plitimo problema. Nauji vandens gyvūnai iš kitų pasaulio vietų skverbiasi į Europą ir Lietuvą. Vienos rūšys naujakurės plečia savo gyvenamąsias vietas natūraliai, dėl bendro klimato atšilimo. Kitoms įsitvirtinti trukdo žmonių veikla. Dėl neigiamos žmonių veiklos Europos vandenys „praturtėjo“ daugiau nei keturiasdešimčia naujų vėžiagyvių ir kirmėlių rūšių. Vien Lietuvoje atsirado per dešimt naujų rūšių. Jos yra rimta konkurencija vietinėms rūšims, galinti jas išstumti.

Biologinei įvairovei – gausiai gyvybės Žemėje įvairovei – gresia pavojus, daugiausia dėl netvarios žmogaus veiklos. ES yra daugybė gyvūnų ir augalų rūšių bei įvairių natūralių buveinių. Europos aplinkos agentūros duomenimis, daugumos saugomų rūšių Europoje apsaugos būklė yra prasta arba bloga. Gamtos apsauga yra svarbi dėl kelių priežasčių: ji yra itin svarbi rūšių ir jų buveinių išlikimui; ji būtina žmogaus gerovei, nes mūsų visuomenė ir ekonomika priklauso nuo ekosisteminių paslaugų, tokių kaip švarus vanduo ir oras, apdulkinimas, klimato reguliavimas, mitybos šaltiniai ir vaistai, gerai veikiančios ekosistemos užkerta kelią zoonozinių ligų (infekcinių ligų, kurios gali plisti iš gyvūnų žmonėms) atsiradimui ir plitimui, ji gyvybiškai svarbi saugant mūsų bendrą gamtos paveldą. Todėl visos ES šalys, taip pat ir Lietuva, yra įsipareigojusi saugoti ir atkurti biologinę įvairovę. Su gamta susiję ES teisės aktai taip pat apima:

  • invazines svetimas rūšis (gyvūnus ir augalus, kurie atsitiktinai patenka į natūralią aplinką, kurioje jų paprastai nėra, arba į ją įkeliami sąmoningai ir gali turėti sunkių neigiamų padarinių naujai aplinkai);
  • prekybą laukiniais augalais ir gyvūnais (nustatytos taisyklės, kuriomis įgyvendinama CITES ir nustatomi griežtesni reikalavimai nei konvencijoje, apima prekybą produktais iš ruonių ir humaniško gyvūnų gaudymo spąstais standartus);
  • zoologijos sodų vaidmenį išsaugant biologinę įvairovę.
Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama Delfi paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Delfi kaip šaltinį.
www.DELFI.lt