Invazinių sąrašai sudaromi – ne šiaip sau. Europos Komisija 2016 m. liepos 13 d. patvirtinto pirmąjį Sąjungai susirūpinimą keliančių invazinių svetimų rūšių sąrašą. Dabar šiame papildytame sąraše įrašytos 49 invazinės gyvūnų ir augalų rūšys. Jis privalomas visoms Europos Sąjungos šalims, vadinasi ir Lietuvai. 2016 m. papildytas ir Invazinių Lietuvoje rūšių sąrašas, kuriame 35 gyvūnų ir augalų rūšys.
Milijardai nuostolių
Dėl teisingumo, reikia atskirti dvi sąvokas: svetimžemės ir invazinės rūšys.
Svetimžemės rūšys – tai augalai ir gyvūnai, tikslingai ar atsitiktinai įvežti į vietovę, kurioje jie niekada anksčiau neaugo, negyveno. Kai kurie svetimžemiai augalai, prieš šimtmečius atvežti į gėlynus, sodus ar parkus kaip puošmena, sulaukėjo ir ėmė savaime plisti. Kiekviena svetimžemė rūšis skirtingai veikia aplinką ir įsitvirtina joje: kai kurios, pavyzdžiui, tropinės rūšys, neišgyvena Lietuvos klimatinėmis sąlygomis. Kitos teikia naudą, pavyzdžiui, bulvės, pomidorai ir kt. ir tik nežymiai veikia vietines rūšis ar buveines, sukelia sąlyginai nedidelę grėsmę ekosistemoms, žmogaus veiklai ar sveikatai.
Invazinės rūšys – augalų ir gyvūnų rūšys sparčiai plintančios už savo natūralaus arealo ribų ir darančios žalą vietinėms rūšims, ekosistemoms, kraštovaizdžiui, žmonių sveikatai, ekonomikai (žemės ūkiui, žuvininkystei, turizmui ir kt.). Invazinės rūšys greitai dauginasi ir plinta, prisitaiko prie įvairių gamtinių ir klimatinių sąlygų, atsparesnės ligoms ir kenkėjams.
Kalbant apie svetimžemes rūšis, reikia paminėti dešimties taisyklę: tik apie 10 proc. natūralizavusių svetimžemių rūšių tampa invazinėmis. Tačiau Europos mokslininkų nuomone, tų 10 proc. pakanka, kad būtų padaryta milžiniška žala biologinei įvairovei, ekonomikai ir žmogaus sveikatai.
„Skaičiuojama, kad invazinės rūšys kasmet ES padaro apie 12 mlrd. eurų žalos, todėl vienas iš ES biologinės įvairovės strategijos tikslų - iki 2020 m. nustatyti ir pagal svarbą atrinkti invazines svetimžemės rūšis ir jų patekimo kelius, prioritetines rūšis kontroliuoti arba išnaikinti bei užkirsti kelią naujų invazinių svetimų rūšių introdukcijai ir įsikūrimui“, - GRYNAS.lt pasakojo Aplinkos ministerijos Gamtos apsaugos ir miškų departamento Gamtos apsaugos skyriaus vyr. specialistė Laura Janulaitienė.
2008 m. JAV invazinių rūšių padaryti ekonominiai nuostoliai dėl javų ir miškų produkcijos praradimų prilygo beveik 40 mlrd. dolerių;
2011-2012 m. Australijoje ekonominiai nuostoliai, įskaitant kontrolei panaudotas lėšas, sudarė 13,6 mlrd. dolerių.
Šiuo metu Europoje yra įvertinta tik 10-15 proc. invazinių rūšių daromos žalos. Europoje aptinkama apie 12 000 svetimžemių rūšių ir šis skaičius didėja neįtikėtinai sparčiai: kiekvienais metais aptinkama dešimtys naujų augalų rūšių, pakliuvusių iš įvairių pasaulio regionų.
Lietuvoje šiuo metu yra žinoma apie 550 svetimžemių augalų rūšių, iš jų 35 rūšys yra invazinės ir dar apie 60-70 įvardijamos, kaip potencialiai invazinės, ateityje galinčios kelti rimtų ekologinių ir ekonominių problemų.
Draudimai ir leidimai
„Lietuva, kaip ir kitos ES šalys, įsipareigoja užtikrinti, kad invazinių rūšių plitimas būtų stabdomas ir kontroliuojamas. Todėl jau nuo pernai įsigaliojo nauji draudimai liečiantys invazines rūšis, o nuo kitų metų rugpjūčio reikalavimai taps dar griežtesni“, – teigė L. Janulaitienė.
Į Europos Sąjungos invazinių rūšių sąrašą įrašytus augalus ir gyvūnus laikyti, veisti, auginti, dauginti, naudoti arba mainyti, vežti ar paleisti į aplinką griežtai draudžiama. Į šį sąrašą įrašytus gyvus gyvūnus, gyvybingus augalus ir gyvybingas jų dalis leidžiama naudoti tik gavus leidimą moksliniams tyrimams, ex-situ išsaugojimui arba naudoti invazines rūšis medicinos tikslais, kai to reikia siekiant daryti pažangą žmonių sveikatos srityje arba tikslais, susijusiais su įtikinamais visuomenės interesais, įskaitant socialinio ar ekonominio pobūdžio interesus. Leidimus išduoda Aplinkos apsaugos agentūra, bet tik Europos Komisijai pritarus. Šių leidimų išdavimo tvarka ir kiti reikalavimai aprašyti Invazinių rūšių kontrolės ir naikinimo tvarkos apraše, kuris patvirtintas Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. liepos 1 d. įsakymu Nr. 352.
Iki 2018 m. rugpjūčio 3 d. reikia gauti leidimus naudoti invazines rūšis, kurios į ES invazinių rūšių sąrašą įrašytos 2016 metais. Šį sąrašą galite rasti Aplinkos ministerijos svetainėje. Leidimus gauti svarbu asmenims, kurie, pavyzdžiui, gyvūnus laiko ir veisia dėl kailio ar mėsos (nutrijos, mangutai), dekoratyviniais tikslais augina paukščių ir žinduolių rūšis - egiptines žąsis, šventuosius ibius, javines mangustas, paprastuosius koačius, kininius muntjakus, paprastuosius meškėnus, juodąsias voveres; ar kaip augintinius veisia sibirinius burundukus, raštuotuosius vėžlius, Palaso ir pilkąsias voveres, Klarko ir marmurinius vėžius.
„Nutrijų, augintinių, pvz., sibirinių burundukų, veisėjams, dekoratyvinių augalų augintojams ir platintojams dabar svarbiausia nuspręsti ar jie augins šias Europos Sąjungos invazines rūšis ir sieks gauti leidimus iš Aplinkos apsaugos agentūros, ar šias rūšis leistinais būdais realizuos. Komerciniais tikslais naudojamų invazinių rūšių leidimo išdavimas gali trukti iki 2-3 mėnesių, nes visą informaciją reikia pateikti Europos Komisijai ir gauti iš jos pritarimą“, – perspėjo Aplinkos ministerijos atstovė.
Nutrijos – dabar negausiai auginamas gyvūnas. Anksčiau, kaip ir manguto atveju, jų kailis buvo vertinamas, tačiau šiandien jų populiarumas mažėja, kaip mažėja ir auginamų nutrijų. Prieš keliolika metų, net ir ištrūkusios iš nelaisvės nutrijos retai išgyvendavo šaltas žiemas, tačiau šioms vis švelnėjant – didėja ir tikimybė joms išgyventi ir pradėti plisti, stumti vietines rūšis.
Kadangi nemažai rūšių yra auginamos komerciniais tikslais, Europos Komisija suteikė išlygas, taip vadinamus pereinamuosius laikotarpius, kad asmenys galėtų įgyvendinti naujus reikalavimus. Asmenims, kurie laiko invazines rūšis komerciniais tikslais, ir jas įsigijo prieš tas rūšis įtraukiant į Sąjungos sąrašą leidžiama be leidimo:
ne ilgiau kaip 2 metus nuo konkrečios rūšies įtraukimo į ES sąrašą laikyti ar vežti tos rūšies gyvus egzempliorius arba galinčias daugintis jų dalis, siekiant juos (jas) parduoti arba perduoti asmenims, kuriems yra išduotas leidimas naudoti invazines rūšis moksliniams tyrimams, ex-situ išsaugojimui arba naudoti invazines rūšis medicinos tikslais, kai to reikia siekiant daryti pažangą žmonių sveikatos srityje, jei egzemplioriai laikomi uždaroje valdoje ir vežami uždarame konteineryje, ir jei sudarytos visos sąlygos, kad tie egzemplioriai negalėtų daugintis ar ištrūkti į laisvę, arba tuos egzempliorius sunaikinti nesukeliant kančios siekiant išeikvoti jų išteklius vadovaujantis teisės aktų nustatyta tvarka; gyvus egzempliorius parduoti arba perduoti asmenims nekomerciniais tikslais leidžiama 1 metus po jų įtraukimo į ES invazinių rūšių sąrašą, jei egzemplioriai laikomi uždaroje valdoje ir vežami uždarame konteineryje ir sudarytos visos sąlygos, kad tie egzemplioriai negalėtų daugintis ar ištrūkti į laisvę.
Akvariumų ar terariumų mėgėjai kartais savo augintinių kolekciją irgi gausina neatsakingai. Pavyzdžiui, marmurinis ir Klarko vėžiai, raštuotasis vėžlys yra pavojingos invazinės rūšys, tačiau dabar draudžiama jas, kaip ir kitus augintinius, kurie įrašyti į ES invazinių rūšių sąrašą, veisti, pardavinėti ar kitaip naudoti. Internetiniuose portaluose dar galima rasti skelbimų apie parduodamus invazinius gyvūnus, nors tokia prekyba – be leidimo – jau greitai bus negalima arba jau draudžiama bei už tai bus skiriamos baudos.
Be leidimų, invazines rūšis naudoti, kurios įtrauktos į ES invazinių rūšių sąrašą, leidžiama:
asmenims, kurie nekomerciniais tikslais laiko gyvūnus augintinius ir juos leidžiama laikyti iki natūralios jų mirties bei juos vežti, bet jei gyvūnus turėjo dar prieš įtraukiant juos į ES invazinių rūšių sąrašą. Šie gyvūnai turi būti laikomi uždaryti ir imtasi visų priemonių, kad jie nesidaugintų ir neištrūktų į laisvę.
Dekoratyvinių augalų, įtrauktų į ES invazinių rūšių sąrašą, ir kurie auginami želdiniuose, pavyzdžiui, šeriuotoji soruolė, sirinis klemalis, paprastoji eichornija (dar vadinama „vandens hiacintu“), čilinė gunera, raizgusis rūgtis ir kt., prekybą taip pat reikės keisti. „Kai kurių rūšių augintojams reikės atsisakyti arba gauti tokiai veiklai leidimus. Suprantama, kad tai augalų ar gyvūnų augintojams yra finansiniai nuostoliai, tačiau šiais laikais yra daug rūšių ir veislių, kurias auginti leidžiama ir jos nedaro žalos“, - sako L. Janulaitienė.
Baudos
Administracinių nusižengimų kodekse 304 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad invazinių rūšių laikymas, auginimas, veisimas, dauginimas, mainymas, įvežimas į Lietuvos Respubliką, išvežimas iš Lietuvos Respublikos, vežimas per Lietuvos Respublikos teritoriją ar kitoks naudojimas pažeidžiant nustatytą tvarką užtraukia baudą nuo 200 iki 600 eurų.
Už tyčinį invazinio gyvūno paleidimą ar augalo introdukciją gamtoje gresia dar didesnė atsakomybė: nuo 300 iki 1500 eurų.
„Suprantama, kad daugelis iš nežinojimo gali padaryti klaidų, todėl raginame pasidomėti ar kreiptis į pagalbos specialistus – visuomet pakonsultuosime ir patarsime, kaip elgtis teisingai, kad nebūtų padaryta žala aplinkai ir sau patiems“, – patarė L. Janulaitienė.
Taip pat reikia atkreipti dėmesį, kad gyvų invazinių rūšių sulaikymo ar konfiskavimo atvejais visa invazinių rūšių gabenimo bei laikymo rizika ir išlaidos tenka invazines rūšis naudojusiam asmeniui.
