„Muziejaus ornitologai jau ne vienerius metus lizdus stebi vaizdo kameromis, kurios suteikia vertingos ir įdomios informacijos.
Štai pernai prie vieno seno juodųjų peslių lizdo pritvirtinta kamera parodė, kad jis yra gana aktyviai lankomas, o jo statybinė medžiaga naudojama kitų smulkių paukščių lizdų statybai. Pesliams būdinga į lizdus nešti įvairias žmogaus išmestas tekstilės atliekas, gyvūninės kilmės kailio dalis“, – pastebi muziejaus specialistai.
Šiuos dalykus mielai pasiima kiti gyvūnai.
„Lizdams sukti medžiagą iš neužimto peslių lizdo rinko varnėnai, juodagalvės sniegenos, didžiosios ir mėlynosios zylės, liputis, bukutis.
Lizde lankėsi kėkštas, didieji margieji geniai, net ir į Lietuvos raudonąją knygą įrašyta pilkoji meleta. Sutemus lizdą lankė ir keli žinduoliai – geltonkaklė pelė, voverė, akmeninė kiaunė“, – buvo sakoma įraše.
Pesliai, kaip rašo Visuotinė lietuvių enciklopedija, priklauso vanaginių šeimos paukščių genčiai. Jų yra 2 rūšys. Paplitę Eurazijoje (ir Lietuvoje), Afrikoje, Australijoje.
Peslių kūno ilgis 56–61 cm, masė 0,7–1 kilogramas. Uodega iškirpta. Visas kūnas tamsiai arba šviesiai rudas. Gyvena įvairaus tipo miškuose prie vandens telkinių. Minta įvairiais smulkiais gyvūnais, lesa negyvas žuvis, paukščių jauniklius. Monogamai.
Lizdavietes pasirenka ežerų pakrantėse, upių slėniuose, šalia žuvininkystės tvenkinių. Lizdą krauna aukštai medžiuose. Deda 2–3 baltus dėmėtus kiaušinius. Peri apie 30 dienų.
Lietuvoje XX a. pabaigoje – XXI a. pradžioje peslių nuolat mažėja. Kiek gausesnis juodasis peslys (Milvus migrans), rudojo peslio (Milvus milvus) peri tik kelios poros. Abi rūšys įtrauktos į Lietuvos raudonąją knygą.