Į Belovežo nacionalinį parką Lenkijoje nuvykę Aplinkos ministerijos specialistai susipažino su kaimynų patirtimi gaudant laisvėje gyvenančius stumbrus, lankėsi vietovėse, kuriose įrengtos stacionarios jų gaudyklės, aptarė šių gyvūnų apsaugą abiejose šalyse ir galimybes toliau bendradarbiauti, teigiama Aplinkos ministerijos pranešime spaudai.
Belovežo girioje esantis stumbrynas yra pagrindinis tokio pobūdžio metodinis ir praktinis centras visoje Europoje. Čia dirbantys mokslininkai turi didžiulę stumbrų priežiūros, gydymo, gaudymo ir pervežimo patirtį. Ši patirtis svarbi ir Lietuvos specialistams, susiduriantiems su laisvai gyvenančių stumbrų perkėlimo į tinkamas vietoves sunkumais.
Praėjusį rugsėjį aplinkos ministro patvirtintame Stumbro apsaugos plane numatytos priemonės, kaip spręsti su laisvąja stumbrų banda susijusias problemas. Jų kyla todėl, kad Kėdainių ir Panevėžio rajonuose, kur ši banda susiformavo, miškų plotai labai maži, ir stumbrai iš vieno miško į kitą keliauja laukais. Jie nuniokoja pasėlius ir pridaro daug žalos ūkininkams. Pirmas žingsnis – perkelti dalį šių stumbrų į Telšių miškų urėdijos Ūbiškės girininkijoje esantį laikino laikymo aptvarą.
Belovežo nacionalinio parko stumbrai savo elgsena ir įpročiais skiriasi nuo gyvenančių Lietuvoje, nes ten jų niekas netrikdo, o Kėdainių ir Panevėžio rajonuose laisvai gyvenančius stumbrus ūkininkai nuolat vaiko iš pasėlių, ir ilgainiui šie tampa baikštūs. Todėl labai sudėtinga juos užmigdyti iššaunant migdomųjų vaistų, kai reikia juos iš laisvės perkelti į tinkamas vietoves. Tai pareikalaus daug laiko ir pastangų. Todėl, pasak specialistų, paimant stumbrus iš gamtos Lietuvoje teks naudotis ne tik jų migdymo metodu, bet ir statyti stacionarias bei kilnojamas gaudykles, kaip daroma Belovežo girioje.
GRYNAS.lt primena, kad gamtininkai nepritaria idėjai perkelti stumbrus į aptvarus. Jie mano, kad šie gyvūnai turi gyventi laisvėje.
