aA
Lietuvos gyventojai dar ilgai prisimins šių metų balandį. Rekordinė oro temperatūra, saulėti ir sausi orai maloniai nustebino vasaros išsiilgusius žmones. Tačiau anksti lietuvius pradėjusi lepinti šiluma turi ir kitą medalio pusę. Gamta nespėjo pasiruošti netikėtai užklupusiai sausrai, todėl jos padarinius, anot hidrologų, dar tikrai matysime. Vienas jų – nusekusios Kuršių marios. Kokių sąlygų reikia, kad vandens lygis jose vėl pakiltų?
Nusekusios Kuršių marios
© Kuršių nerijos nacionalinis parkas

Kuršių marios vis dar nusekusios

Balandžio paskutinėmis dienomis viešojoje erdvėje pasirodė nerimą kelianti žinia: nuseko Kuršių marios. Tai puikiai iliustravo nuotraukos, darytos Kuršių nerijoje. Tąkart Neringos savivaldybės ekologas Viktoras Kolokšanskis portalui lzinios.lt sakė, kad jam nėra tekę matyti taip smarkiai nusekusių marių.

„Dar neteko matyti, kad mūsų marios būtų taip nusekusios, situacija mus labai neramina. Artėja turistinis sezonas, neringiškiai rengiasi priimti poilsiautojus, tad jei pradės gaišti žuvys ir mūsų kurortai paskęs smarvėje, bus labai blogai. Žmonės atvyks, apsigręš ir išvyks“, – portalui lzinios.lt sakė Neringos savivaldybės ekologas V. Kolokšanskis.

Praėjus kiek daugiau nei savaitei po pirmųjų pranešimų apie nusekusias Kuršių marias, jų būklė, anot specialistų, nepasikeitė. Kaip GRYNAS.lt tikina Kuršių nerijos nacionalinio parko ekologas Žilvinas Grigaitis, pusiasalyje buvo šiek tiek lietaus, tačiau per mažai, kad pakiltų Kuršių marių vandens lygis.

„Vandens lygis Kuršių mariose stipriai nepasikeitė. Panašus kaip praeitą savaitę. Tačiau Kuršių marių vandens lygio pasikeitimas nebuvo toks kritinis, kaip buvo rašyta. Kritinės ribos dar tikrai nėra pasiekta. Savaitgalį kažkiek lijo, bet ne tiek, kad būtų padarytas kažkoks reikšmingas pokytis“, – paaiškina Ž. Grigaitis.

Nusekusios Kuršių marios
Nusekusios Kuršių marios
© Kuršių nerijos nacionalinis parkas

Normalus Kuršių marių vandens lygis turėtų būti 10 – 15 cm aukštesnis už dabartinį.
Ekologas tęsia, kad kol kas nėra pastebėta kažkokių reikšmingų pakitimų kalbant apie žuvų būklę Kuršių mariose, deguonies trūkumo. Kita vertus, anot specialisto, šiuo metu dar kiek anksti prognozuoti, kaip Kuršių marių vandens lygio kritimas paveiks žuvis.

Vandens telkinius alina sausra

Viena pagrindinių priežasčių, kodėl nuseko Kuršių marios, yra sausra, tačiau, Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos Hidrologinių stebėjimų skyriaus vedėjas Juozas Šimkus GRYNAS.lt įvardija ir daugiau svarbių reiškinių, kurie turėjo įtakos Lietuvos vandens telkiniams.

„Viena iš priežasčių, kodėl nuseko Kuršių marios, aišku, yra sausra. Praktiškai visą balandžio mėnesį nebuvo Lietuvoje kritulių. Todėl prietaka į Kuršių marias iš tikrųjų yra nedidelė. Kita priežastis yra pakankamai šilti orai, kurie mus lepino balandį. Vandens garavimas buvo pakankamai intensyvus, todėl gana nemažai jo buvo išgarinta“, – aiškina hidrologas.

Specialistas tęsia, kad trečioji Kuršių marių nusekimo priežastis gali būti balandžio mėnesio pabaigoje vyravę anticikloniniai orai, aukštas atmosferos slėgis, kuris turėjo įtakos ir Baltijos jūrai.
„Atmosfera slegia Baltijos jūrą ir Kuršių neriją, vandenį nuo Lietuvos krantų nugynė, o žemas Baltijos jūros vandens lygis lemia, kad Kuršių marių vanduo labai lengvai išteka į Baltijos jūrą“, – sako J. Šimkus.

Nusekusios Kuršių marios
Nusekusios Kuršių marios
© Kuršių nerijos nacionalinis parkas

Dėl šių trijų priežasčių, anot hidrologo, vandens lygis Kuršių mariose nukrito. Pirmosiomis gegužės dienomis pro Lietuvą ir praslinko ciklonas, žemę padrėkino krituliai, ir, kaip aiškina J. Šimkus, atmosferos slėgis vis tiek krito, todėl ir Baltijos jūros lygis sumažėjo apie 20 cm.

Pokyčius lemia klimato kaita

Tačiau mokslininkas nelinkęs skambinti pavojaus varpais. Anot jo, šių metų atvejis nėra išskirtinis, nes būna metų, kai ežerai ir upės Lietuvoje nusenka.

„1971 metais Kuršių marių vandens lygis buvo dar labiau nukritęs nei dabar. Maždaug 30 – 40 cm“, – prisimena J. Šimkus.

Kita vertus, hidrologas pažymi, kad tokie žemi vandens telkinių lygiai nėra būdingi pavasariui, o ypač balandžiui. Mat, vertinant daugiametes normas, tokiu metu Nemunas dar atplukdydavo sniego tirpsmo vandens iš viso baseino. Tokiu būdu Kuršių marių maitinimas vandeniu buvęs daug intensyvesnis nei, pavyzdžiui, šiemet.

„Šiais metais sniegas nutirpo vasario gale ir tas sniego tirpsmo vanduo jau seniai pratekėjęs pro Nemuną, Kuršių marias ir Baltijos jūrą. Tai dabar ir upėse, ir Kuršių mariose yra tokie vasaros vidurio vandens lygiai, kas tikrai yra neįprasta pavasariui. Bet ekstremalios situacijos skelbti tikrai nereikia“, – aiškina specialistas.

Šiuos reiškinius, pasak J. Šimkaus, galima sieti su klimato kaita. Žvelgiant į Lietuvos klimatą prieš 20 – 40 metų, galima prisiminti, kad nuo gruodžio iki kovo mėnesio Lietuvoje kaupdavosi sniegas, o kovo gale jis ištirpdavo. Šiemet, anot hidrologo, atlydžių taip pat būta, bendras kritulių kiekis per metus nemažėja, tačiau kinta jų pasiskirstymas ir tai, kokiu pavidalu jie iškrenta.

„Žiemos metu daug kritulių iškrenta lietaus pavidalu ir iškart nuteka upėmis, nesikaupia sniego pavidalu“, – pažymi J. Šimkus.

Hidrologas su dideliu nerimu kalba apie senkančias Kuršių marias: gali būti, kad vandens lygis taip ir nepakils
© DELFI / Karolina Pansevič

Neatmeta, kad toks vandens lygis Kuršių mariose išsilaikys

Nors gegužės pirmosiomis dienomis Lietuvoje ir iškrito lietaus, o kai kur ir šlapdribos, hidrologas J. Šimkus sako, kad tokio kiekio kritulių per mažai Kuršių marių vandens lygiui pakilti. Anot jo, reikia ilgo lietingo laikotarpio, kad prietaka padidėtų ir atsistatytų.

„Dirvožemis dabar yra išdžiūvęs ir tiek mažai kritulių tik susigertų į dirvožemį, nenutekėtų į upes ir nepatektų į Kuršių marias. Turėtų būti pakankamai ilgas laikotarpis lietingas, kad prisotintų dirvą ir tas paviršinis nuotėkis sutekėtų į upes. Turėtų būti kažkas panašaus kaip 2017 metais buvo vasaros pabaigoje lietingas laikotarpis, kai viskas plaukė“, – tikina mokslininkas.

Tačiau čia pat hidrologas primena, kad Lietuvą ir visą pasaulį veikiant klimato kaitai, dabartinius gamtos reiškinius lyginti su tais, kurie vyravo prieš 40 metų, reikia labai kritiškai. Anot jo, klimato kaita vis tiek keičia aplinką, todėl galbūt toks Kuršių marių vandens lygio kritimas yra tam tikrų pasikeitimų gamtoje pradžia.

„Klimato kaita įveda pokyčių ir galbūt Kuršių mariose bus toks vandens lygis ir normalus. Reiškinius įvertinti klimato kaitos kontekste yra labai sudėtinga, normalu čia ar ne. Šiuo metu tai atrodo nenormalu, palyginus su daugiametėmis normomis, tačiau, kai praeis 20 metų, galbūt tokį vandens lygį mes jau vertinsime kaip normalų“, – komentuoja J. Šimkus pabrėždamas, kad nerimauti dėl visiško Kuršių marių išdžiūvimo tikrai nereikia. Anot jo, to tikrai nebus.

Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(27 žmonės įvertino)
4.0741

Vilniuje šalia daugiabučių vaikštinėja keturkojis miško gyventojas (24)

Penktadienio popietę Vilniaus miesto Perkūnkiemio mikrorajono gyventojai sulaukė keturkojo svečio....

Naujausi Monterėjaus zoologijos sodo gyventojai – padykę vilkiukai

Meksikos Monterėjaus mieste veikiančiame „La Pastora“ zoologijos sode – džiugios naujienos:...

Miškininkų radiniai: kalnai padangų ir miško ženklai užklimpusiam automobiliui išstumti (12)

Valstybinių miškų urėdijos Šalčininkų regioninio padalinio darbuotojų išmestos miške...

Pietų Korėjoje į laukinę gamtą sugrąžinti prieš 40 metų ten išnykę paukščiai (2)

Pietų Korėjos pareigūnai trečiadienį į laukinę gamtą sugrąžino retos rūšies paukščių,...

Nedovanotiną klaidą daro daugelis: ką daryti suradus nelaimėlį paukštį? (10)

Pavasaris – gamtos atgimimo laikas. Jo metu pagaliau sužaliuoja augmenija, pražysta gražiausi...

Top naujienos

Kodėl Šimonytei nepadėjo nei feisbukas, nei garsenybės: ekspertai vardina tokio rezultato priežastis (462)

Ingrida Šimonytė savo prezidentinėje kampanijoje pasirinko autentiškumą prieš populiarumą,...

EP rinkimų rezultatai: kas važiuoja atstovauti Lietuvai, o kas lieka be darbo papildyta 06:30 (453)

Iš karto po vidurnakčio VRK paskelbė pirmuosius Europos Parlamento rinkimų rezultatus. O netrukus...

Nausėda laimi rinkimus dideliu atotrūkiu: noriu padėkoti visiems konkurentams (2771)

Sekmadienį, gegužės 26 d., Lietuvos prezidento rinkimus dideliu atotrūkiu laimi Gitanas Nausėda.

Bręsta skandalas: Italijos balsavimas parodė, kad Jurijus turėjo patekti į „Eurovizijos“ finalą (26)

Nors taip ilgai ir nekantriai laukta „Eurovizija“ baigėsi, kalbos apie Tel Avive vykusį dainų...

Europoje baigėsi EP rinkimai: pergales švenčia ir euroskeptikai, Le Pen laimėjo prieš Macrono judėjimą atnaujinta 08:14 (71)

Praėjus sekmadienį vykusiems EP rinkimams, rezultatai rodo, kad daugumoje valstybių į Europos...

Rimvydas Valatka. Nausėda – pirmasis prezidentas be politinio užnugario (201)

Nausėda pasiėmė tai, kas buvo padėta. Lietuva turi pirmą prezidentą – politikos...

Jei norite būti žvalūs, sveiki bei gyvybingi, šių maisto medžiagų turite suvalgyti dvigubai daugiau nei iki šiol (1)

Kas yra s kaidulinės medžiagos ? Ar vartojame jų pakankamai? Kaip jomis praturtinti savo racioną?...

Bloomberg vedamasis: kokia Europai nauda iš migracijos? (29)

Pradėsime nuo geros naujienos: praėjusiais metais maždaug 150 000 migrantų bandė neteisėtai...

Gabrielius Landsbergis: kviesiu Šimonytę vesti TS-LKD sąrašą 2020 Seimo rinkimuose (207)

Savo „Facebook“ paskyroje Gabrielius Landsbergis parašė, kad pasveikino telefonu Gitaną...