1. Raudonasis vilkas
Raudonasis vilkas yra šuninių šeimos žinduolis, gyvenantis pietų ir pietryčių Azijoje. Šis žvėris yra linkęs bendrauti gyvūnas, gyvenantis didelėmis gentimis, kurios retkarčiais medžioklei susiskaldo į mažesnes gaujas. Raudonieji vilkai visų pirma medžioja vidutinio dydžio kanopinius gyvūnus, kuriuos pirmiausiai nuvaro nuo kojų ilgai vaikydamiesi, galiausiai papjauna. Nors raudonieji vilkai bijo žmonių, jie turi pakankamai drąsos pulti didelius ir pavojingus gyvūnus – šernus, buivolus ir net tigrus.
2. Babirusa
Babirusa yra kiaulinių šeimos žinduolis, aptinkamas Indonezijos Sulavesio, Togiano, Sulos ir Buru salose. Jeigu babirusa nebrūžintų savo lenktų ilčių, jos užaugtų tokio ilgio, kad įsismeigtų į paties gyvūno kaukolę.
3. Argentininis šarvuotis
Argentininis šarvuotis yra maždaug 9-11,5 centimetro ilgio (neskaitant uodegos) gyvūnas, išsiskiriantis rausva ir rožine spalvomis. Jis sugeba išsigandęs per kelias sekundes visiškai užsikasti žemėje. Tai naktinis gyvūnas, kuris sausame dirvožemyje netoli skruzdžių kolonijų rausia nedidelius urvus. Daugiausiai argentininis šarvuotis minta šalia urvo esančiomis skruzdėmis ir jų lervomis. Dideliais priekiniais nagais jis kasasi smėlyje taip, kad praktiškai geba juo irtis tarsi vandeniu. Argentininis šarvuotis yra torpedos formos, jo galva ir nugara pridengtos šarvu.
4. Fosa
Fosa yra į katę panašus plėšrūnas, sutinkamas tik Madagaskare. Ji yra didžiausias plėšrūnas žinduolis Madagaskaro saloje, prilyginamas nedidelei pumai. Fosa turi pusiau ištraukiamus nagus ir lanksčias kulkšnis, o tai leidžia staigiai laipioti po medžius bei šokinėti nuo vieno medžio ant kito.
5. Žirafinė gazelė
Žirafinė gazelė yra ilgakaklis antilopių pošeimio žinduolis, sutinkamas sausuose spygliuočių krūmynuose bei dykumose rytinėje Afrikos dalyje. Angliškas žirafinės gazelės pavadinimas „gerenuk“, kilęs iš somalių kalbos ir reiškia „žirafos kaklas“. Žirafinės gazelės galva lyginant su visu kūnu yra ganėtinai maža, o akys ir ausys atitinkamai didelės. Šie gyvūnai retai ganosi, tačiau kai tai daro, skabo vien tik spygliuotus krūmus ir medžius, pavyzdžiui, akacijas. Žirafinėms gazelėms geriau nei kitoms gazelėms ar antilopėms pavyksta pasiekti aukščiau esančias šakas, mat jos moka atsistoti stačiai ant užpakalinių kojų ir ištempti kaklus.
6. Pilkasis smėlrausis
Šis sutvėrimas turi nemažai savybių, dėl kurių yra labai reikalingas žmogui. Pirma, pilkasis smėlrausis yra atsparus vėžiui. Antra, jis gali gyventi iki 28 metų, kas nėra girdėta tarp tokio dydžio žinduolių. Dar viena keistenybė - sulaukęs minėto amžiaus, jis visai neatrodo senas. Pilkasis smėlrausis išlieka „jaunas, sveikas ir visiškai vaisingas beveik visą gyvenimą“ - teigia mokslininkai. Tai galima būtų prilyginti situacijai, kai aštuoniasdešimtmetė moteris turi trisdešimtmetės moters biologinę sandarą. Pilkasis smėlrausis naudojamas atliekant vėžio tyrimus bei tiriant senėjimo procesus. Taigi, jis ne tik keistas, bet ir labai svarbus sutvėrimas.
7. Iravadžio delfinas
Iravadžio delfinas yra rūšis, aptinkama Bengalijos įlankos ir Pietryčių Azijos pakrantėse, upių žiotyse bei upėse. Pagal genetinę struktūrą Iravadžio delfinas labai panašus orką.
8. Sraigtaragis ožys
Sraigtaragis ožys yra didelė laukinių ožių rūšis, aptinkama šiaurės rytiniame Afganistane ir Pakistane. Pasaulinė gamtos apsaugos organizacija įtraukė juos į nykstančių gyvūnų sąrašą, nes belikę vos pustrečio tūkstančio brandžių sraigtaragių ožių. Tai nacionalinis Pakistano gyvūnas. Kai sraigtaragis ožys atrajoja, iš jo burnos tykšta putas primenanti medžiaga, kuri nukritusi ant žemės sudžiūva. Vietos gyventojai visur jos ieško, nes tiki, kad ši medžiaga gali padėti ištraukti nuodus iš gyvatės įkandimo vietų.
9. Ječio krabas
Dar jis žinomas Kiwaidae pavadinimu. Tai jūrų dekapodas, gyvenantis hidroterminėse versmėse ir šaltuose šaltiniuose. Paprastai gyvūnas vadinamas ječio krabu, nes jo žnyplės ir kojos yra baltos ir turi šerelius, todėl labai primena mitinę būtybę jetį (sniego žmogų).
10. Riestanosės beždžionės
Apie šias mažyles greičiausiai jau esate girdėję. Jos atrastos palyginti nesenai ir mokslininkai aktyviai platino keistų beždžionių nuotraukas. Matyt nereikia sakyti, kodėl ši rūšis, gyvenanti įvairiose Azijos vietose, gavo tokį vardą. Šios beždžionės gyvena kalnų miškuose, o žiemomis patraukia į nuošalesnes vietas. Didžiąją savo gyvenimo dalį riestanosės beždžionės praleidžia medžiuose. Jos gyvena labai didelėmis grupėmis, kuriose kartais būna net iki šešių šimtų individų. Riestanosės beždžionės yra labai balsingos, todėl kartais galima išgirsti jų solo partijas arba chorus.
