aA
Apginklavus nuodais net ir patį mažiausią ir silpniausią gyvūną, jis virsta nuožmiu žudiku. Dažnai girdime, jog vienas ar kitas gyvūnas yra nuodingas, bet ką iš tiesų reiškia šis terminas? Portale io9.com pasirodžiusi apžvalga supažindina su skirtingais nuodingų gyvūnų tipais, atskleidžia, kaip nustatomas nuodų toksiškumas ir kurie iš nuodingų gyvūnų yra patys pavojingiausi žmonėms.
Nuodingiausi pasaulio gyvūnai / Agentūros AFP, Shutterstoc, Wikimedia Commons (CC-SA) nuotr.
Nuodingiausi pasaulio gyvūnai / Agentūros AFP, Shutterstoc, Wikimedia Commons (CC-SA) nuotr.
© DELFI montažas

Varlės nuodai – iš augalų per vabzdžius

Zoologai skirsto nuodingus gyvūnus į dvi grupes, priklausomai nuo to, kokiu būdu gyvūnas išskiria savo nuodus. Pirmosios grupės atstovai yra pavojingi tik juos palietus ar suvalgius. Šiuo atveju, nuodai kaupiami visame gyvūno kūne, taip pat išskiriami per odą.

Vienas tokių pavyzdžių yra medlaipinės varlės priklausančios Dentrobatidae šeimai ir gyvenančios Centrinės ir Pietų Amerikos atogrąžų miškuose. Šios varlės yra vieni nuodingiausių gyvūnų pasaulyje, nuodingiausia iš jų yra siaubingoji lapalaipė (lot. Phyllobates terribilis). 

Siaubingoji lapalaipė
Siaubingoji lapalaipė
© DELFI montažas

Jos išskiriami nuodai yra tokie stiprūs, jog suaugusiam žmogui nužudyti užtenka vos 2 mikrogramų (0,000002 g). Įdomiausia tai, kad ši varliagyvių grupė nėra savaime nuodinga. Perkėlus gyvūnus iš jų natūralios buveinės, jie taptų paprastomis varlėmis. Mat šios varlės minta nuodingais vabzdžiais, kurie savo ruožtu nuodus gauna iš augalų.

Fugu (keturdantė pūsliažuvė) yra kitas gerai žinomas padaras, nuo kurio apsinuodijama jį suvalgius.

Keturdantė pūsliažuvė
Keturdantė pūsliažuvė
© Shutterstock nuotr.

Šios žuvies organai yra persisunkę mirtinais neurotoksinais (medžiagomis, kurios veikia nervų sistemą), tačiau Japonijoje tinkamai paruošta fugu laikoma delikatesu. Žinoma, egzistuoja ir daugiau neurotoksinus išskiriančių gyvūnų, įskaitant kai kurias paukščių rūšis, pavyzdžiui, paukščius pitohui, gyvenančius Naujojoje Gvinėjoje.

Paukštis pitohui (CC-SA)/markaharper1 nuotr.
Paukštis pitohui (CC-SA)/markaharper1 nuotr.
© Wikimedia Commons nuotr.


Geluonis: medžioklei, gynybai ir konkurentams nuo patelių „atmušti”

Kitai nuodingų gyvūnų grupei priklauso tie organizmai, kurie nuodus savo aukai suleidžia tiesiogiai – kąsdami, geldami ar įdurdami. Nuodais šiuo atveju yra laikomos specialiose liaukose gaminamos išskyros, kurios per žaizdą patekusios į kito gyvūno organizmą suardo jo normalius fiziologinius ir biocheminius procesus.

Taip pat labai svarbu, kokiu būdu (intraveniniu, poodiniu, į raumenis ar kitu) toksinas patenka į kūną. Nuo to priklauso organizmo reakcija į nuodingą medžiagą, be to mažiausia mirtina dozė gali būti šimtus kartų didesnė, kai nuodas patenka per odą negu kai yra tiesiai suleidžiamas į kraujotakos sistemą.
Citata

Priklausomai nuo organizmo rūšies, nuodai gyvūnų karalystėje atlieka labai įvairias funkcijas. Gyvatės, skorpionai, vorai, šimtakojai, medūzos ir kiti gyvūnai nuodų pagalba paralyžiuoja ir taip pat suvirškina savo auką. Kitais atvejais nuodai naudojami gynyboje – tokią priemonę dažniausiai pasitelkia driežai, žuvys ir vabzdžiai. 

Australijoje sutinkamo keistojo ančiasnapio paralyžiuojantis geluonis turi dar kitokią paskirtį: jis naudojamas tik dauginimosi sezono metu patinėliams kovojant dėl patelių dėmesio (nuodus gamina tik vyriškos lyties ančiasnapiai).

Ančiasnapis atogrąžų miškuose
Ančiasnapis atogrąžų miškuose
© Shutterstock nuotr.


Ar yra vilties išgyventi?

Nustatyti, kuris nuodingas gyvūnas yra pats pavojingiausias žmonėms, nėra lengva. Viskas priklauso nuo apibrėžimo ir kas mus domina: pavyzdžiui, jei nagrinėjame gyvates, ar norime sužinoti, kurios gyvatės įkandimas nužudo daugiausiai žmonių, ar kuriai gyvatei įkandus yra mažiausiai šansų išgyventi? Bandant atsakyti tiek į pirmąjį, tiek į antrąjį klausimą susiduriame su keliomis problemomis.

Gyventojų tankis ir socialiniai įpročiai neabejotinai daro įtaką žmonių, mirusių nuo nuodingo gyvūno įgėlimo, skaičiui. Galimybė greitai gauti pirmąją pagalbą ir tinkamą priešnuodį žymiai padidina šansus išgyventi. Taip pat reikėtų turėti mintyje tai, jog kai kurios nuodingos rūšys yra gerokai agresyvesnės už kitas.

Skirtingais būdais į kūną patekusių nuodų skirtingas ir veiksmingumas

Nuodų toksiškumą mokslininkai matuoja pasitelkę „Mirtina dozė 50 proc.” (Lethal Dose 50%, LD50) testą. Šis testas parodo, kokią toksino dozę panaudojus žūtų pusė tiriamos populiacijos. Paprastai tiriamos laboratorinių gyvūnų, pavyzdžiui pelių, žiurkių ar jūrų kiaulyčių populiacijos, o gautus rezultatus bandoma pritaikyti ir žmonėms. Žinoma, tokia metodologija turi savų minusų.

Patinėlių gaminami nuodai savo sudėtyje turi neurotoksinų, kurie veikia tik primatus, įskaitant ir žmones. Nuodai yra tokie stiprūs, jog vaiką mirtis gali ištikti per 15 minučių. Tačiau nuo 1981 m. kai buvo sukurti priešnuodžiai, žmonių aukų nėra buvę.
Citata

Šie laboratoriniai gyvūnai paprastai dauginasi tarpusavyję, tad gimę individai mažai primena laukinius gyvūnus. Be to, gyvūnai nuo žmonių fiziologiškai smarkiai skiriasi: tai, kas gali sukelti gyvūno mirtį, nebūtinai sukels tokią pačią reakciją ir žmonėms (galimas ir atvirkštinis variantas). Puikus to pavyzdys yra šokoladas: nors nuodingas šunims, papūgoms ir kitiems gyvūnams, kurie negali įsisavinti šokolade esančios medžiagos teobromino, šokoladas žmonėms nekenkia. 

Taip pat labai svarbu, kokiu būdu (intraveniniu, poodiniu, į raumenis ar kitu) toksinas patenka į kūną. Nuo to priklauso organizmo reakcija į nuodingą medžiagą, be to mažiausia mirtina dozė gali būti šimtus kartų didesnė, kai nuodas patenka per odą negu kai yra suleidžiamas tiesiai į kraujotakos sistemą. Dėl šių priežasčių laboratorijoje gautų rezultatų pritaikymą realioms situacijoms reikėtų vertinti kritiškai.

Daugumai įgėlimų atrasti priešnuodžiai

Nepaisant to, kaip sunku yra palyginti nuodingus gyvūnus, įvairios organizacijos ir mokslininkai užsiima šiuo darbu. Žemiau yra pateikti keli iš pačių pavojingiausiųjų pasaulio gyvių.

Dažniausiai teigiama, jog žemyninio taipano (lot. Oxyuranus microlepidotus) nuodai yra patys pavojingiausi iš visų pasaulio gyvačių. Pasak specialistų, vienas lašas šios Australijoje gyvenančios gyvatės nuodų gali pribaigti 250 tūkst. pelių arba 100 suaugusių vyrų. Vienas lašas! Tačiau ši gyvatė yra labai baikšti ir žmonėms įgelia labai retai. Laimei, žemyninio taipano toksinams jau egzistuoja priešnuodžiai.

Žemyninis taipanas - viena nuodingiausių pasaulio gyvačių (English language Wikipedia, XLerate nuotr.)
Žemyninis taipanas - viena nuodingiausių pasaulio gyvačių (English language Wikipedia, XLerate nuotr.)
© Wikimedia Commons nuotr.

Vorai varžosi nuodingumu

Į nuodingiausio pasaulyje voro titulą pretenduoja keli kandidatai. 2009 m. išleistas tyrimas teigia, jog Australijos Atrax ir Hadronyche gentims priklausantys vorai žmonėms yra patys pavojingiausi. 

Australijos piltuvėltinklis voras - trečias nuodingiausių vorų sąrašuose
Australijos piltuvėltinklis voras - trečias nuodingiausių vorų sąrašuose
© Shutterstock nuotr.

Šių vorų įkandimas gali padidinti kraujospūdį,  lemti širdies ritmo sutrikimą, komą ir netgi mirtį. Patinėlių gaminami nuodai savo sudėtyje turi neurotoksinų, kurie veikia tik primatus, įskaitant ir žmones. Nuodai yra tokie stiprūs, jog vaiką mirtis gali ištikti per 15 minučių. Tačiau nuo 1981 m. kai buvo sukurti priešnuodžiai, žmonių aukų nėra buvę. Guinnesso pasaulio rekordų knyga išskiria kitą mirtiną voragyvį – braziliškąjį ginkluotą vorą (Phoneutria). Vos 0.006 mg šio voro nuodų gali pribaigti pelę. 

Dažniausia mirties priežastis – paralyžius ir užspausti kvėpavimo takai

Paprastai skorpionų įgėlimai žmonėms yra nepavojingi, tačiau tarp šių gyvūnų yra nuožmių žudikų. Kai kurių specialistų nuomone, patys pavojingiausi yra Indijos raudonieji skorpionai. Nors mažai tikėtina, jog šis skorpionas galėtų nužudyti sveiką suaugusįjį, tačiau vaikų ir pagyvenusių žmonių mirčių pasitaiko. Pasak Guinnesso rekordų knygos už Indijos raudonuosius pavojingesni yra Tuniso storauodegiai skorpionai: apie 90 proc. Šiaurės Afrikoje nuo skorpionų įgėlimų mirusių žmonių, buvo užpulti būtent šių storauodegių.

Tuniso storauodegis skorpionas (CC-SA)/Per-Anders Olsson nuotr.
Tuniso storauodegis skorpionas (CC-SA)/Per-Anders Olsson nuotr.
© Wikimedia Commons nuotr.

Tarp nuodingų gyvūnų pakliūna ir, rodos, tokie nekalti aštuonkojai. Kaip teigiama 2009 m. tyrime, apskritai visi aštuonkojai yra nuodingi. Zoologai sutinka, jog mažytis mėlynžiedis aštuonkojis (lot. Hapalochlaena maculosa) yra pats pavojingiausias iš galvakojų – suaugusį žmogų mirtis ištinka vos po keleto minučių. Nuodai, nuo kurių vis dar nėra jokio priešnuodžio, sukelia paralyžių ir auka negalėdama kvėpuoti uždūsta. Tačiau pasirodo, jog čia didžiausias kaltininkas nėra aštuonkojis – kaltos gyvūno seilėse besiveisiančios bakterijos.

 Mažytis mėlynžiedis aštuonkojis
Mažytis mėlynžiedis aštuonkojis
© Shutterstock nuotr.

Kiti paminėjimo verti gyvūnai: akmenžuvė (lot. Synanceia horrida) dažnai laikoma pavojingiausia žuvimi, jos nuodingi spygliai sukelia įvarių kūno dalių tinimą, kvėpavimo takų nepakankamumą ir traukulius – visa tai gali nužudyti žmogų per šešias valandas.

Keletas kūginių sraigių rūšių, ypač Conus textile ir C. geographus, iššauna nuodų prisotintą „žeberklą“. Jei šis pataiko į žmogų pasekmės būna skaudžios - paralyžius ir mirtis. Australinė jūrų širšė (lot. Chironex fleckeri) yra laikoma pačiu nuodingiausiu jūrų gyviu. Praėjus vos keletui minučių nuo įgėlimo, kūną sukausto paralyžius, gali sustoti širdis ir ištikti mirtis.

www.GRYNAS.lt
|Populiariausi straipsniai ir video
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(0 žmonių įvertino)
0

Grybaudami ieškokite šio reto vabalo: jis kur kas vertingesnis nei pilna pintinė baravykų (15)

Rudenį pasipylus grybams, miškus šukuoja ne vien paprasti žmonės, bet ir gamtosaugos ekspertai....

7 patys nuodingiausi Lietuvos grybai: vos paragavus gali ištikti siaubinga mirtis (87)

Šie metai miško gėrybių mėgėjams iš tiesų yra išskirtiniai, mat į miškus sugužėję...

Grybautojai be ribų: grybus lupa kone po langais (53)

Kaip niekada grybų turtingas ruduo sušaukė į miškus grybautojus – ir mėgėjus, kurie...

Gamtosauga ir gyvūnija viduramžiais rūpintasi tikintis naudos: sužinokite, kokios būdavo skiriamos nuobaudos (9)

Tūkstančius metų baltai naudojosi girių gėrybėmis, buvo medžiotojai ir medkirčiai. Senovės...

Dzūkijoje pasirūpinta retais vėžliukais: be žmogaus pagalbos jiems išlikti būtų sunku (3)

Šiandien Metelių regioniniame parke įvyko „vėžliakasis“. Regioninio parko direkcija...

Top naujienos

Paaiškino, kaip veiks draudimas rūkyti daugiabučių balkonuose: yra trys keliai (185)

Seimas ketvirtadienį apsisprendė palaiminti draudimą rūkyti daugiabučių balkonuose, jei tam...

Kreipėsi į „Sodrą“ ir gavo beveik 400 eurų: pataria tai padaryti ir kitiems (27)

Kartą per metus valstybinio socialinio draudimo įmokas mokantiems asmenims, kurie dirba su...

Karbauskis meta farmacininkams sunkius kaltinimus: kai kurių vaistų kainos kilo beveik aštuonis kartus papildyta Matulo komentaru  (68)

Lietuvos valstiečių žaliųjų sąjungos pirmininkas Ramūnas Karbauskis apkaltino farmacininkus...

Vokietija įtraukė Šiaulių regioną į koronaviruso paveiktų vietų sąrašą (6)

Vokietijos Sveikatos ministerija įtraukė Šiaulių regioną į koronaviruso ( COVID–19 )...

Ekonomistai: minimalus atlyginimas turi didėti, kitaip didės pajamų nelygybė

Trišalei tarybai neradus sutarimo dėl kitų metų minimalus mėnesinio atlyginimo ( MMA ) didinimo,...

Navalnas pateikė šiurpių detalių apie tai, kaip susmuko lėktuve papildyta (178)

Rusijos opozicijos lyderis Aleksejus Navalnas pirmame interviu po išrašymo iš Vokietijos...

Kad Donatas sunkiai serga nepatikėjo net jo mama: žmonės šią ligą dažnai vertina klaidingai

Skaičiuojama, kad Lietuvoje depresija serga daugiau kaip 40 tūkst. žmonių. Ši liga yra viena...

SAM informuoja keliautojus: šiais atvejais vykstant į Latviją teks atlikti COVID-19 testą (15)

Sveikatos apsaugos ministerija ( SAM ) informuoja, kad tam tikroms asmenų grupėms vykstant į...

Priimtas draudimas rūkyti daugiabučių namų balkonuose (1473)

Seimas apsisprendė, kad nuo 2021 metų bus uždrausta rūkyti šalies daugiabučių namų...

|Maža didelių žinių kaina