aA
Prieš kiek daugiau nei mėnesį aplinkosaugos institucijos paskelbė žinią, kad visi Lietuvos gyventojai gali prisidėti prie mūsų šalies plėšrūnų skaičiavimo. Lūšis, vilkus ir net ruduosius lokius galima fiksuoti elektroninėje erdvėje. Kaip gyventojams sekasi stebėti miško žvėris, ar aktyviai jie registruojami, ir kokių gyvūnų pastebima daugiausiai?
Gyventojai pradėjo skaičiuoti Lietuvos plėšrūnus: kiek jau suskaičiavo?
© R. Diečkaus nuotr.

Didžiųjų plėšrūnų apskaitos principai – Vilko apsaugos plane

Net kelerius metus iš eilės Lietuvoje neįvyko vilkų apskaita. Pagal iki 2018 metų galiojusią tvarką, vilkų populiacija buvo apskaitoma skaičiuojant jų pėdsakus sniege, tačiau dėl klimato kaitos mažėjant dienų su sniego danga ir sniego kiekiui, tokia vilkų apskaitos metodika tapo nebeaktuali. Todėl, kaip informuoja Aplinkos ministerijos Gamtos apsaugos ir miškų departamento direktoriaus pavaduotojas Algirdas Klimavičius, nuo 2018 metų vilkų apskaita pakeista ir vedama pagal Vilko apsaugos plane (interaktyvi nuoroda) nurodytus principus. Svarstant, kaip skaičiuoti lūšis ir ruduosius lokius, buvo priimtas sprendimas taikyti tuos pačius vilkų apskaitos principus.

„Darbo grupėje dėl vilkų apskaitos buvo pasiūlyta, kad duomenų apie vilkus kaupimo visus metus metodas turi būti taikomas ir lokiams bei lūšims (taip ir nurodyta Vilko apsaugos plano pakeitimuose)“, – aiškina A. Klimavičius.

Pagal Vilko apsaugos planą medžioklės plotų naudotojai atlieka medžiojamųjų gyvūnų apskaitas nuolatiniuose apskaitos maršrutuose sausio – kovo mėn., patys pasirinkdami apskaitos vykdymo dieną, atsižvelgdami į vietines orų sąlygas, kai sniego danga ne senesnė kaip 72 val., bet ne šviežesnė kaip 24 val. 2018 m. pradėta taikyti nauja apskaitos pagal pėdsakus sniege tvarka leidžia nustatyti vilkų ir kitų stambiųjų plėšrūnų nuolat lankomas teritorijas ir santykinę vilkų gausą, išreiškiamą pėdsakų dažnumo indeksu.

Vilko pėdsakas
Vilko pėdsakas
© Baltijos vilkas

Kaip rašoma Vilko apsaugos plane, šis apskaitos metodas netinka tiesiogiai apskaičiuoti visos populiacijos gausą pagal atskirus individus (duomenys surenkami per ilgesnį laikotarpį, neišvengiami pakartotinio tų pačių individų apskaitymo atvejai), tačiau atsižvelgiant į tai, kad šiuo metodu surenkami gausūs duomenys iš nuolatinių apskaitos maršrutų, nustatomų neatsižvelgiant į miškų nuosavybės formą kiekviename medžioklės plotų vienete ir gamtiniame rezervate, jie suteikia vertingos informacijos apie vilkų grupių dydį, leidžia spręsti apie šeimų užimamas teritorijas ir įvertinti tikėtiną šeimų skaičių šalyje. Atlikus erdvinę 2018 m. apskaitos pagal pėdsakus sniege rezultatų analizę, įvertinta, kad Lietuvoje yra ne mažiau kaip 34 vilkų šeimos. Pateiktas šeimų skaičiaus įvertinimas laikytinas minimaliu, nes apskaita gali nepastebėti dalies šeimų, be to, apskaitos duomenų erdvinė analizė gali lemti, kad nedideliais atstumais pastebėtos atskiros šeimos gali būti pripažintos viena šeima.

Gyventojai pakankamai aktyvūs

A. Klimavičius tęsia, kad atsižvelgiant į vilkų, lūšių ir rudųjų lokių apskaitos principus, pranešimus apie didžiuosius plėšrūnus gali siųsti visi asmenys, kurie randa pėdsakus, veiklos žymes, pastebi ar gauna kokių kitų žinių apie plėšrūnus.

Nuo šių metų lapkričio pradžios visi Lietuvos gyventojai gali registruoti netikėtai pamatytą vilką, lūšį ar rudąjį lokį arba aptikę šių plėšrūnų veiklos pėdsakus. Tiesa, turint omenyje, kad ne visi žmonės turi pakankamai žinių įvertinti, kokio žvėries pėdsakus ar veiklos požymius matė, kyla abejonių, kiek tokia apskaita gali būti tiksli. Tačiau Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos specialistai (VSTT), kurie ir yra atsakingi už gyventojų registracijas, ramina, kad visi duomenys dar bus peržiūrimi, sisteminami ir tikrinami.

Lūšis
Lūšis
© Vilniaus RAAD nuotr.

„Toks būdas pasirinktas ir įtrauktas kaip papildomas apskaitos būdas, kurio duomenimis pasinaudojus prie turimos informacijos būtų galima priimti pagrįstus sprendimus“, – akcentuoja VSTT specialistai.

Institucijos duomenimis, nuo 2018-10-29 iki 2018-12-06 viso gauti 73 pranešimai: 53 apie vilkus, 18 apie lūšis, 2 apie lokius.

Nors detali gyventojų duomenų analizė, anot VSTT atstovų, dar nėra atlikta, tačiau apie pusę pateiktų pranešimų turi pridėtas nuotraukas, kurios patvirtina registruojamą faktą. Be to, iš 73 pranešimų tik 2 pranešimai yra anoniminiai: nėra pateikta nei telefono numerio, nei elektroninio pašto. Todėl, VSTT specialistų teigimu, duomenys galimai pateikiami pakankamai atitinkantys tikrovę.

Kadangi sistema dar visai nauja, sunku pasakyti, kiek ji populiari. Vis dėlto, anot VSTT atstovų, registravimas įsibėgėja. Pradžioje buvo gaunamas vidutiniškai 1 pranešimas per dieną, o pastaruoju metu gaunama apie 2 pranešimus per dieną.

Šiuo metu, kaip informuoja VSTT, gyventojų pateikiami duomenys sisteminami tiek, kiek leidžia duomenų surinkimo sistema. Didžiųjų plėšrūnų buvimo faktų registravimo visus metus rezultatų analizę numatyta atlikti vieną kartą per metus iki gegužės 1 dienos.

Kokį lokį laikyti "probleminiu" - štai kokį klausimą sprendžia dvi Europos valstybės
Kokį lokį laikyti "probleminiu" - štai kokį klausimą sprendžia dvi Europos valstybės
© Wikimedia Commons nuotr.

„Vėliau duomenys bus filtruojami įvairiais pjūviais, atmetami nepatikimi atsakymai ir kt., kad būtų informacija ir išvados tikslesnės“, – akcentuoja institucijos specialistai.

Anot A. Klimavičiaus, Lietuva seka Šiaurės Europos šalių pavyzdžiu ir į plėšrūnų skaičiavimą įtraukia visus, kam tik rūpi šis klausimas.

„Jokios problemos dėl pranešimų teisingumo nėra, nes jie skirstomi pagal patikimumą, t. y. tie pranešimai, prie kurių pridėti vaizdo ar garso ar kiti įrodymai, priskiriami didesnio patikimumo kategorijai. Iš esmės vienas pranešimas turi tik labai nedidelį svorį“, – tikina pašnekovas.

www.GRYNAS.lt
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(0 žmonių įvertino)
0

Kaip keliauja mūsų unguriai? (3)

Kažkada Aristotelis , neradęs atsakymo, iš kur unguriai atsiranda, paskelbė juos gimstant iš...

Druskininkų žvejai turi ištikimą draugą gandrą Andrių: jau trečią žiemą jis kaulija žuvies (20)

Druskininkų žvejai, meškeriojantys Nemuno pakrantėje, turi ištikimą draugą – jau trečius...

Druskininkų svečiai negali patikėti savo akimis: Vijūnėlės parke žydi sakuros (10)

Antrąją sausio savaitę Druskininkų Vijūnėlės parke pražydo Bronislovo Lubio sakurų alėja.

Aplinkos ministerija ruošiasi stabdyti vilkų medžioklės sezoną (23)

Aplinkos ministerija įregistravo įsakymo projektą, kuriuo ruošiasi nutraukti vilkų medžiojimo...

Šuliniai išdžiūvę, dygsta grybai, pražydo žibutės: gamtos mokslų daktaras turi paaiškinimą dėl šių metų žiemos (82)

Aplinkosaugos srityje reikėtų panašaus nacionalinio susitarimo, kokį svarbiausios Lietuvos...

Top naujienos

Po VTEK sprendimo – sumaištis dėl nemokamų pietų: įstatymui pažeisti užtenka regimybės

Susisiekimo ministras Jaroslavas Narkevičius pažeidė įstatymu nustatytus interesų derinimo...

Britanijos parlamentas galiausiai pritarė „Brexit“ sutarties projektui (14)

Įstatymas, atveriantis Jungtinei Karalystei kelią šio mėnesio pabaigoje išstoti iš Europos...

Puiki pergalė: „Rytas“ nesustabdė NBA čempiono, bet išplėšė itin svarbų tašką TOP-16 etape (93)

Vilniaus „Ryto“ (2/1) krepšininkai trečiadienį stojo į itin svarbų Europos taurės TOP-16...

Kur keliausite šiemet? 2020 metų lankytinos vietos Lietuvoje

Jau penktadienį prasidės tradicinė ir visų keliautojų laukiamiausia Didžiausia Baltijos šalyse...

Mažeika pripažįsta, kad aplinkosaugos sistema – supuvusi: pažeidėjus planuoja gaudyti pasitelkdami policiją (79)

Kasdien vis nauji ekologiniai skandalai Lietuvoje, panašu, atskleidžia visos aplinkos apsaugos...

Orijaus kelionės. Audringiausias Raudonųjų žibintų kvartalas Europoje (15)

Ši Hamburgo dalis skirta vyresniems nei 18 metų turistams. Žiūrint paprastai – Raudonųjų...

Gediminas Grigelevičius

„Grigeo“ skandalas skaičiais: kiek uždirba, kam priklauso ir su kuo galime palyginti

Lietuvos teisėsauga nustatė, kad įmonei „Grigeo Klaipėda“ priklausančiame gamybiniame objekte...

Rokas Masiulis atsakė į Karbauskio kritiką jo atžvilgiu: keršto būgnai toliau dunda (110)

Buvęs susisiekimo ministras Rokas Masiulis teigia, kad „Karbauskio (Ramūno. – ELTA) keršto...

„Didysis sprogimas“ laivininkystėje viską verčia aukštyn kojomis: kai kurie kraunasi turtus (15)

Prieš daugiau nei dvi savaites didžioji dauguma laivų visame pasaulyje buvo priversti pakeisti savo...

Agnė Gilytė: turiu auksinę taisyklę, kuria vadovaujuosi kraudama lagaminą

Krūvos drabužių , neužsisegantys lagaminai ir chaosas ne tik namuose, bet ir galvoje –...