Gyventojai neatsigina vabzdžių: puola net prie jūros ^{Entomologė paaiškino, kodėl jų tiek daug}

Skraido ir paplūdimyje

Vakar BĮ „Klaipėdos paplūdimiai“ savo feisbuko paskyroje perspėjo poilsiautojus apie net pliaže puolančius vabzdžius.

„Gerbiami poilsiautojai, informuojame, jog šiuo metu itin suaktyvėjo geliantys vabzdžiai (širšės, vapsvos, bitės ir kt.) paplūdimiuose. Būkite atidūs ir saugokite save“, – rašė jie.

Po šiuo įrašu poilsiautojai komentavo, kad juos taip pat kanda gelsvi ir labai maži – vos poros milimetrų dydžio vabzdžiai. Kiti – kėlė į vapsvas panašių vabzdžių nuotraukas. Gyventojai rašė, kad vabzdžiai puola ir Smiltynėje, jų nuo ankstaus ryto galima aptikti net balkone.

R. Bernotienė paaiškina, kad šiuo metu prie jūros žmones puola ne tiek vapsvos ar širšės, kiek žiedmusės, kurios minta žiedų nektaru ir tikrai negelia.

Rasa Bernotienė

© DELFI / Josvydas Elinskas

„Žiedmusės išoriškai yra panašios į vapsvas, nes jų pilveliai yra geltonai juodai dryžuoti, todėl galima supainioti. Jos apsimeta, kad yra vapsvos, kad būtų saugiau gyventi, bet jos nieko blogo nedaro. Jų lervos kaip tik maitinasi amarais, kas yra labai gerai. Tik žmonės yra jautrūs, kad ant jų tupia, ir tai yra jiems labai nemalonu“, – pasakoja specialistė.

Visas pajūris, anot jos, yra nuklotas šiomis muselėmis, nes kai vėjas pūtė nuo žemyno į jūrą, dalis jų pateko į jūrą, kuri vėliau su bangomis jas sugrąžino į pakrantę.

„Šie metai nėra kažkuo išskirtiniai, toks reiškinys kartojasi beveik kasmet“, – apie žiedmuses sakė entomologė.

Buvo geros sąlygos

R. Bernotienė teigia, kad vapsvų aktyvumas praktiškai kasmet išauga antroje vasaros pusėje, ypač kai vyrauja karšti orai, o prie žmonių jas vilioja maistas ir gėrimai.

„Vapsvų tikslas nėra įgelti. Jos nori pasimaitinti ir jas labai traukia saldus ir prarūgęs maistas, kuriame vyksta fermentacijos procesai, pavyzdžiui, – gira, – aiškina ji. – Jos zuja, stengiasi atsigerti, kartais įkrenta į žmogaus gėrimą. Svarbu, kad žmogus vapsvos neišgertų su gėrimu, nes tai yra pavojinga.“

O štai uodų pagausėjimą, anot jos, daugiausiai lemia drėgmė: „Didžiausią įtaką uodų kiekiui turi drėgmė ir kiek mažiau temperatūra. Drėgmė yra ypač svarbi gegužės mėnesį, kai vandenyje vystosi jų lervos. Kaip žinome, šiemet gegužės mėnesį lijo labai gausiai ir gausiau nei įprastai. Tuo metu susidaro daug vandens telkinių, netgi laikinų, kur lervos vystosi. Dėl to būna daugiau uodų.“

© Shutterstock

Nuo kraujasiurbių entomologė sako galima apsisaugoti tam skirtais purškalais, jei jie naudojami tiksliai taip, kaip nurodoma instrukcijoje ir jais kruopščiai padengiamos visos atviros kūno vietos.

R. Bernotienė teigia, kad nors Lietuvoje gyvenantys uodai ligų neperneša, šioks toks pavojus vis tiek išlieka. Kraujasiurbiai gerdami žmogaus kraują suleidžia savo seilių ir kai kuriems gali kilti alerginių reakcijų, todėl entomologė pataria stengtis įkandimo vietos nekasyti.

Nuo vapsvų, anot jos, specifinių purškalų nėra, žmonės turėtų pridengti ant stalo esančius maisto produktus ir naudoti specialias gaudykles. Tiems, kurie alergiški jų įgėlimui, jau reikėtų turėti specialius vaistus.

Entomologė sako, kad šiemet labai aktyvios ir sparvos, kitaip vadinamos akliais ir žabaliais. Prie jų gausumo taip pat prisidėjo drėgni ir šilti orai.

Turi įtakos klimatas

Paklausta, ar dėl šylančio klimato sulauksime vabzdžių pagausėjimo, R. Bernotienė sako, kad klimato reiškiniai jam keičiantis tampa vis sunkiau prognozuojami, o vabzdžių populiacijos yra labai priklausomos nuo meteorologinių sąlygų.

„Jei kartu didės šiluma ir drėgmė, galimi atvejai, kai vabzdžių gausumas labai išaugs. Augant šilumai ir drėgmei, auga ir vabzdžių aktyvumas, jie greičiau vystosi, jų gali būti daugiau. Bet gali būti ir priešingai – jei bus labai karšta, bet labai sausa, tuomet vabzdžių nebus tiek gausu“, – aiškina specialistė.

© Corbis / Scanpix

Jos teigimu, dėl besikeičiančio klimato į šiaurę iš pietų Europos plis naujos vabzdžių rūšys.

„Pas mus gali atsirasti naujų vabzdžių rūšių, ką pastebime jau ir dabar, pavyzdžiui, Lietuvoje atsirado vabzdžiai maldininkai, kurie anksčiau čia negyveno. Kai atsiranda nauja vabzdžių rūšis labai sunku prognozuoti, kaip ji sugyvens su kitomis jau esančiomis rūšimis“, – sako ji.