Skiauterėtieji tritona paplitę Šiaurės ir Vidurio Europoje iki pat Alpių kalnų, vakaruose – iki Rytų ir Vidurio Prancūzijos, o rytuose – iki Vidurio Rusijos. Lietuvoje ši rūšis paplitusi netolygiai, nors tinkamos buveinės tritonams veistis aptinkamos visoje šalies teritorijoje. Manoma, kad Lietuvos populiaciją gali sudaryti 3 000–5 000 suaugusių varliagyvių. GRYNAS išsiaiškino pagrindines prežastis, dėl kurių skiauterėtųjų tritonų populiacija laipsniškai nyksta.
Ir čia vėlgi turėtų atsakomybę pirmiausia prisiimti žmogus. Prieš naudodami chemines trąšas visuomet pagalvokime apie šiuos gyvūnus. Būtent tai jiems labiausiai kenkia. Ūkininkai, norėdami užsiauginti didesnių daržovių, negaili trąšų, kurios anksčiau ar vėliau patenka į vandens telkinius, kuriuose gyvena šie gyvūnai. Todėl ekologinė žemdirbystė šiuo atveju yra išeitis.
Neatsparūs taršai
Rusijos mokslų akademijos, Ekologijos ir Evoliucijos instituto atlikto tyrimo duomenimis, pagrindinė skiauterėtojo tritono populiacijos nykimo priežastis yra globaliu mastu auganti gėlo vandens tarša. Itin jautrūs vandens užterštumui, skiauterėtieji tritonai lėčiau veisiasi, o dažnai ir apskritai žūsta, kai į jų nerštavietes patenka pramoninių teršalų. Skiauterėtieji tritonai taip pat kenčia nuo žemės ir miškų ūkyje naudojamų cheminių medžiagų. Vandens telkinių užteršimas arba rūgštėjimas daro didelį neigiamą poveikį ir kitų varliagyvių paplitimui, dauginimuisi, kiaušinių bei lervų vystymuisi ir mirtingumui. Nustatyta, kad metalai ir cheminiai preparatai, naudojami insekticiduose bei herbiciduose, labai neigiamai veikia varliagyvių lervinę stadiją.
Nyksta nelegaliai renkami žmogaus
Europos Tarybos, Europos laukinės gamtos ir natūralių gyvenviečių apsaugos konvencijoje minima, kad nelegalus skiauterėtųjų tritonų rinkimas, išplėšiant juos iš jiems įprastos gyvavimo aplinkos, prisideda prie šios gyvių rūšies artėjimo išnykimo ribos link. Rusijoje, Rumunijoje ir Azarbaidžiane užfiksuota atvejų, kai skiauterėtųjų tritonų rinkėjai buvo pagauti dalyvaujant nelegalioje naminių gyvūnėlių prekybos rinkoje, tačiau linkstama manyti, kad ši tendencija yra trumpalaikis reiškinys.
Nesutaria su žuvimis
Keista, tačiau jiems kenkia žuvų įveisimas nedideliuose vandens telkiniuose. Mat skiauterėtųjų tritonų, priešingai nei paprastųjų, lervos nesislapsto, o plaukioja vandenyje. Jei tame pačiame vandens telkinyje yra žuvų, šis tritonų lervų „įprotis“ tampa pragaištingu – jos iškart suėdamos. Taip pat jiems tenka pasitraukti, jei vandens telkinys išdžiūsta, yra sausinamas, jo dugne atliekami kokie nors darbai.
Veisimąsi retina ir pernelyg išvešėjusi augmenija
Lietuvos gamtos fondo duomenimis, tritonams svarbu ne tik vandens buveinių sąlygos, bet ir šias buveines supanti aplinka. Paprastai tritonai nuo veisimosi kūdros nenutolsta toliau negu 500 m, taigi tokiu spinduliu nuo vandens telkinio jie turi susirasti vietą žiemojimui. Plotas aplink kūdrą taip pat turi būti tinkamas tritonams išropoti iš vandens tiek vasarą, tiek rudenį.
Nors tritonai ir neėda veisimosi kūdrose esančios augmenijos, tačiau kūdrų dugno augalai gelbsti tritonus nuo plėšrūnų, ant jų taip pat sudedami kiaušiniai. Dažniausiai kiaušinėliai prilipinami ant paprastosios monažolės, praujenės, mėtos, plūduriuojančiosios plūdės, pelkinės neužmirštuolės ir įvairių vėdrynų rūšių augalų. Svarbu tik, kad augmenijos nebūtų pernelyg tanki ir vešli. Išvešėję augalai apriboja tritonų gyvenamąją erdvę, sumažėja tuoktuvinių šokių pasirodymų galimybės, analogiškai mažėja ir pačių tritonų populiacija.
Lietuvoje gyvenantiems skiauterėtiesiems tritonams ypač reikšmingas šalia kūdrų augantis brandus lapuočių miškas. Tai ir svarbus maisto šaltinis, ir jame lengviau rasti tinkamą žiemavietę. Kuo miškas arčiau kūdros, tuo didesnė tikimybė, kad tritonai tokioje kūdroje apsigyvens. Tačiau vandens telkinį iš visų pusių supantis miškas trukdo tritonams veistis. Nuo medžių krintantys šešėliai pernelyg užtemdo vandens telkinį. Todėl optimaliausia kai pietinėje kūdros pusėje yra pievutė, leidžianti šilčiausiems saulės spinduliams įšildyti vandenį.
Trūksta tinkamų žiemojimo vietų
Labai svarbios tritonams ir žiemojimo vietos. Vieni gyvūnėliai žiemas leidžia vandenyje, kiti – sausumoje. Dėl pasirinktų netinkamų žiemoviečių daug gyvūnėlių nesulaukia pavasario. Šaltomis besniegėmis žiemomis, kai žie- mojimo vietose temperatūra nukrinta žemiau –1,5 °C, žūsta sausumoje žiemojantys skiauterėtieji tritonai. Jiems trūksta tinkamų buveinių – mažų, nuožulniais šlaitais saulės šildomų vandens telkinių ir augmenija neapaugusių smėlėtų šlaitų., skelbia Lietuvos ornitologų draugija.
