aA
Skaitytojas Giedrius iš Kauno rajono savo kieme nufotografavo vabzdį, kurį daugelis labiau tikėtųsi pamatyti zoologijos sode. „Pastebėjau keistą egzotinį vabzdį. Kiek žinau nei vienas iš kaimynų panašių neaugina“, – rašė jis. Vis dėlto jie tikrai jau kurį laiką gyvena Lietuvoje ir netgi gali būti laikomi vietine rūšimi.
Vabzdys maldininkas
Vabzdys maldininkas
© Skaitytojo nuotr.

Išlieka dėl šiltesnio klimato

Gamtininkas Deividas Makavičius sako, kad skaitytojas aptiko europinį maldininką. Tokį pavadinimą šis vabzdys greičiausiai gavo dėl savo priekinių galūnių, kurias laiko taip tarsi melstųsi.
Pašnekovas teigia, kad nuotraukose užfiksuotas patinėlis – tai rodo ilgesnės antenos ir smulkesnis kūno sudėjimas.

Pasirodo, kad ši vabzdžių rūšis Lietuvoje pastebėta prieš 13 metų.

„Natūraliai šie vabzdžiai visada gyveno Centrinėje ir Pietų Europoje. Arčiausiai Lietuvos natūralios jų populiacijos yra Lenkijoje. Vis dėlto šylant klimatui maldininkai ėmė migruoti. Kadangi tiek patelės, tiek patinai turi sparnus, jie gali nuskristi į naujas vietas, plėsti savo arealą. Pirmą kartą Lietuvos mokslininkai apie maldininkus informaciją gavo 2008 m. Nuo tada apie juos buvo pranešama kasmet“, – pasakoja gamtininkas.

Vabzdys maldininkas
Vabzdys maldininkas
© Skaitytojo nuotr.

Jis sako, kad beveik visos vabzdžių radimvietės buvo miestuose: prie prekybos centrų, statybinių prekių parduotuvių, sandėlių, todėl tikėtina, kad pirmieji maldininkai į Lietuvą pakliuvo su statybinėmis medžiagomis iš Pietų Europos: „Maldininkų patelės kiaušinėlius dažnai lipdo prie akmenų, lentų. Todėl gali būti, kad, pavyzdžiui, kur nors Graikijoje buvo keramikinių plytelių sandėlis, prie tų plytelių maldininko patelė prilipdė kiaušinėlius, o jos buvo atvežtos į Lietuvą.“

Dėl šaltų žiemų ilgą laiką maldininkų kiaušinėliai sušaldavo ir nauja jų karta neišsirisdavo, tačiau labiau atšilus klimatui jų ėmė daugėti.

„Nuo 2015 m. jau buvo kur kas daugiau pranešimų apie maldininkus. Ir ne tik iš pietinės Lietuvos dalies, bet ir iš centrinės. Nuo 2015 m. prasidėjo natūralus maldininkų plitimas. Negalime sakyti, kad jie yra invaziniai vabzdžiai. Tai yra natūrali rūšies arealo plėtra“, – kalba D. Makavičius.

Sutikti jų galima saulės įšildomose vietose, sausose pievose, o kartais sekdami šviesą jie net gali įskristi kambarį. Jie jau yra randami ir Estijoje bei Latvijoje.

Pašnekovo teigimu, Europoje gyvena tik europinių maldininkų rūšis, tačiau pasaulyje šių vabzdžių rūšių yra apie 2,5 tūkst.

Išskirtiniai vabzdžiai

Maldininkai išsiskiria ne tik savo įdomia išvaizda. „Jie taip pat yra nepilnos metamorfozės vabzdžiai“, – sako gamtininkas.

Anot jo, maldininkai vystydamiesi neturi tarpinės lėliukės fazės – iš kiaušinėlių išsiritę jaunikliai yra labai panašūs į suaugėlius, tik maži. Jie išsirita gegužės mėnesį, o jų poravimasis vyksta liepos gale–rugpjūčio mėnesį.

Dar vienas įdomus faktas apie maldininkus – šių vabzdžių patelės būna apie 70 proc. didesnės už patinėlius ir gali siekti 10 cm.

Vis dėlto labiausiai daugelį stebina tai, kad maldininko patelė po poravimosi patinėlį suvalgo. Gamtininkas sako, kad jai reikia maisto medžiagų subrandinti kiaušinėliams. Ir nors per visą šių vabzdžių evoliucijos istoriją patinėliai tapo atsargesni ir bando prie patelės prisliūkinti iš nugarinės pusės, išgyventi pasiseka retai.

Šie vabzdžiai yra plėšrūs – maitinasi kitais vabzdžiais, kuriuos pačiumpa savo priekinėmis galūnėmis. Gamtininko teigimu, maldininkas gali įveikti beveik savo dydžio auką.

Dagelyje Europos valstybių jie yra įtraukti į raudonąsias knygas. „Lietuvoje aptikus maldininką tikrai nereikėtų jo neštis namo ir auginti kaip egzotinį gyvūną, nes tai yra laukinis gyvūnas, taip pat jie gyvena labai trumpai – apie vienerius metus, nes atėjus šalčiams žūna“, – primena gamtininkas.

Jis sako, kad priėjus prie maldininko gamtoje ir su pincetu jam pasiūlius kokį vabzdį, jis grobio greičiausiai neatsisakytų – pačiuptų priekinėmis galūnėmis.

Kitoms rūšims, pašnekovo nuomone, maldininkai neigiamo poveikio nedaro, o ir žmonėms nėra pavojingi. „Žmogaus jis nevertina nei kaip priešo, nei kaip aukos. Jų priekinės galūnės labiau skirtos aukai pagauti, o ne gynybai“, – priduria jis.

www.DELFI.lt
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(12 žmonių įvertino)
4.6667

Nufilmuoti dūkstantys Karšuvos girios vilkai: vaizdas privers nusišypsoti (74)

Vilkai dažnai vaizduojami kaip pikti ir pavojingi plėšrūnai, tačiau šis Karšuvos girioje...

Vilnietė Julija neapsikenčia balandžių karaliavimo balkone: jie visur dergia Ornitologo komentaras (45)

Julijos buto balkonas tapo tikrų tikriausia balandine: jame apsigyveno dešimtys paukščių, kurie...

Skaitytojo klausimas: kas šis į kolibrį panašus padarėlis? (6)

Grynas skaitytoja vasaros gale pastebėjo prie kieme žydinčių gėlių atskrendantį vabzdį,...

Nepraleiskite progos pamatyti: rudenėjantys miškai suformavo Lietuvos trispalvę (11)

Ruduo gamtoje išties traukia akį savo spalvų gama, todėl fotografai nepraleidžia progos...

Lietuviai vis dar randa grybų: gamtininkas paaiškino, ar galima juos valgyti po šalnų (6)

Atšalę orai lietuvių pomėgio rinkti grybus neatvėsino. Nors grybavimo sezonas baigėsi, miškuose...

Top naujienos

Neteisėtų migrantų srautui nemažėjant, ragina neatmesti sienos šturmo: tai gali įvykti bet kurią minutę (48)

Valstybės sienos apsaugos tarnyba (VSAT) antradienį pranešė, kad per nepilną spalio mėnesį...

Skirtingose laboratorijose antikūnų testo rezultatai gali skirtis: gydytoja pasakė, kokius tyrimus atlikti po ligos ir vakcinos (136)

Pastaruoju metu visuomenėje daug dėmesio sulaukia antikūnų prieš koronavirusą tyrimai –...

Armonaitė: atleiskit, bet sugadinsiu Širinskienės istoriją faktais papildyta  (276)

Po valstiečių-žaliųjų atstovės Seime Agnės Širinskienės kaltinimų dėl brangių pusryčių...

Nuo lapkričio griežtinama darbdavių atsakomybė – didės baudos (77)

Nuo šių metų lapkričio mėnesio 1 d. įsigalioja Lietuvos Respublikos administracinių...

Norvegijoje – Europą sužavėjusi automobilių revoliucija: pirmasis žingsnis buvo 25 proc. mokestinė lengvata

Šį rudenį Žemės ūkio ministerija paskelbė, kad naikina savo autoparką. Ministerija turėjo...

Pandemijos kreivė lūžta? Anksčiausiai pajuodusių savivaldybių skaičiai teikia vilčių

Ir toliau augant naujų koronaviruso atvejų skaičiui, epidemiologinis šalies žemėlapis...

Raskevičius kviečia Nausėdą pasikalbėti (1)

Seimo Žmogaus teisių komiteto pirmininkas Tomas Vytautas Raskevičius raštu kreipėsi į...

COVID-19 situacija Kinijoje – vis sudėtingesnė, skelbiamas karantinas milijoniniame mieste (26)

Per pastaruosius penkis mėnesius Kinijai pavyko net tris kartus pasiekti užsibrėžtą tikslą –...

The Economist | D+

Ukrainiečiai dorojasi su Rusijos agresija, tačiau bijo: artėja žiema, o Putinas turi itin skausmingą įrankį

Žvarbiam vėjui barškinant biuro langus, Sergejus Šapkinas pamirko sausainį meduje ir panyra į...

Lenkijos premjero žodžiai sukėlė skandalą: ES gali pradėti trečiąjį pasaulinį karą (399)

Lenkija siekia numalšinti Europos Sąjungos partnerių pasipiktinimą, kilusį po to, kai šalies...