Mūsų šalyje išpopuliarėjus rytietiškai virtuvei daug kam jau teko paragauti šių grybų, liaudiškai vadinamų „žydo ausimis", kiniškuose troškiniuose ar japoniškoje miso sriuboje.
Ir tai ragaudami žmonės turbūt net nesumąstydavo, kad tokie egzotiški malonios tekstūros grybai yra dažni taip pat ir Lietuvoje. Jie auga visus metus, dažniausiai sutinkami lapuočių miškuose tiek ant gyvų, tiek ant negyvų medžių, o ypač ant šeivamedžio.
Grybai beskoniai ir bekvapiai, patiekalams naudojami dėl savo kremzlę primenančios malonios tekstūros. Jaunų šių grybų trama būna tampri ir minkšta, jų galima dėti netgi į salotas. Sausros metu vaisiakūnis smarkiai susitraukia, tačiau gavęs pakankamai drėgmės vėl padidėja.
Šiuolaikiniuose medicinos tyrimuose buvo patvirtinti senovės kinų pastebėjimai apie tikrąjį ausiagrybį - šis grybas iš tiesų pasižymi teigiamu poveikiu sveikatai: mažina cholesterolio ir cukraus kiekį kraujyje, turi priešvėžinių savybių.
