aA
Prieš keletą mėnesių kilus visuomenininkų ir gamtosaugininkų pasipriešinimui dėl kertamų bei dar planuojamų kirsti Lietuvos miškų, pradėta diskutuoti, ar mūsų šalyje apskritai pakankamai saugoma gyvoji gamta. Iškelta idėjų apie naujų rezervatų steigimą, nes, anot gamtosaugos entuziastų, jų Lietuvoje yra per mažai, atsižvelgiant į unikalų mūsų šalies kraštovaizdį. GRYNAS.lt domisi, kiek Lietuvoje iš tiesų įsteigta rezervatų, kas juose saugoma, ir kaip saugoma.
Rezervatai Lietuvoje
© DELFI montažas

Lietuvoje yra kelių tipų rezervatai

Ko gero, visi Lietuvos gyventojai yra girdėję apie rezervatų teritorijas, tačiau tik dalis jų yra lankęsi jose. Kas yra rezervatas? Tai – saugoma teritorija, kurioje siekiama išsaugoti, tirti moksliniu požiūriu ypač svarbias gamtos ir nekilnojamąsias kultūros vertybes, užtikrinti natūralią gamtinių procesų eigą arba nekilnojamųjų kultūros vertybių autentiškumo išsaugojimą, propaguoti gamtos ir nekilnojamųjų kultūros vertybių apsaugą. Tokį rezervatų apibrėžimą formuluoja Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba (VSTT).

VSTT Kraštovaizdžio apsaugos skyriaus vyr. specialistė Laima Dabregaitė paaiškina, kad Lietuvoje rezervatai skirstomi keliais būdais. Pirmasis – pagal saugomų vertybių pobūdį: gamtiniai rezervatai – ypač vertingiems gamtinio kraštovaizdžio kompleksams išsaugoti; kultūriniai rezervatai (rezervatus-muziejus) – ypač vertingiems kultūrinio kraštovaizdžio kompleksams išsaugoti.
Antrasis būdas – pagal steigimo ir organizavimo ypatumus: valstybiniai rezervatai; rezervatai, esantys valstybiniuose parkuose ir biosferos rezervatuose; rezervatinės apyrubės.

Tiesa, ekspertė pabrėžia, kad atskira saugomų teritorijų rūšis yra biosferos rezervatai. Jie steigiami įgyvendinti tarptautinę biosferos pokyčių stebėsenos (monitoringo) programą ir atlikti gamtosaugos eksperimentus reprezentaciniuose natūraliuose gamtinių zonų kompleksuose bei juos supančiose teritorijose.

„Biosferos rezervatai steigiami pagal UNESCO “Žmogus ir biosfera” programos 1974 m. patvirtintus kriterijus. Lietuvos saugomų teritorijų sistemoje Žuvinto valstybinis biosferos rezervatas yra kompleksinė saugoma teritorijoje, kurioje veikla reguliuojama kompleksiškai“, – informuoja L. Dabregaitė.

Gerai įsidėmėkite šias vietas: čia įžengus gali tekti susimokėti baudą
© DELFI / Rinatas Chairulinas

Tačiau reikėtų nepamiršti, kad Lietuvoje yra ne tik gamtiniai ir kultūriniai valstybiniai rezervatai, bet ir gamtiniai ir kultūriniai rezervatai, esantys kompleksinėse saugomose teritorijose (nacionaliniuose ir regioniniuose parkuose, biosferos rezervate), bei 1 rezervatinė apyrubė. Rezervatai užima apie 0,9 proc. Lietuvos valstybės teritorijos.

Saugomi unikalūs gamtos kompleksai

L. Dabregaitė skaičiuoja, kad mūsų šalyje yra 3 gamtiniai (Čepkelių, Kamanų ir Viešvilės) ir 2 kultūriniai (Kernavės ir Vilniaus pilių) valstybiniai rezervatai, 1 biosferos rezervatas (Žuvinto), 36 gamtiniai ir 3 kultūriniai rezervatai, esantys kompleksinėse saugomose teritorijose, ir 1 rezervatinė apyrubė (Dubravos). GRYNAS.lt pateikia visų Lietuvoje esančių gamtinių ir kultūrinių rezervatų žemėlapį. VSTT informuoja, kad planuojama įsteigti dar vieną rezervatą – Punios šilo gamtinį rezervatą. Tačiau plačiau apie jį GRYNAS.lt papasakos kitoje publikacijoje.

„Didžiausia kiekvienos šalies vertybė yra natūralios gamtinės teritorijos (pelkės, įvairios medynų sudėties miškai, vandens telkiniai, smėlynai, kt.), ekosistemos – neliestos (atsikūrusios) gamtos etalonai. Tai jokiais piniginiais vienetais neįkainojama valstybės vertybė. Įvertinti Lietuvoje esančių rezervatų vertę sunku, nes pasaulyje nėra sukurtų mokslinių metodų saugomoms teritorijoms įvertinti. Tai būtų tolimesnių tyrimų etapas“, – apie rezervatų svarbą ir vertę pasakoja VSTT Kraštovaizdžio apsaugos skyriaus vyr. specialistė.

GRYNAS.lt dalinasi interaktyviu rezervatų, kurių tikslias koordinates pavyko rasti, žemėlapiu.

Nors visos saugomos teritorijos yra labai svarbios dėl gamtinės įvairovės ir unikalaus kraštovaizdžio, rezervatai čia užima bene svarbiausią vietą. L. Dabregaitė akcentuoja, kad rezervatams jiems taikomi griežčiausi gamtosaugos reikalavimai, uždraudžiama ūkinė veikla. Jie steigiami norint išsaugoti natūralias tipiškas arba unikalias tam tikras kraštovaizdžio teritorijas (visą gamtos kompleksą), tirti juose natūraliai vykstančius gamtos procesus bei reiškinius, rengti remiantis tyrimais, mokslinius gamtos apsaugos pagrindus.

„Rezervatams dažniausiai parenkamos pakankamai stabilaus kraštovaizdžio vietovės, atstovaujančios gamtinėms zonoms su juose esančiais moksliniu požiūriu vertingais kraštovaizdžio komponentais: augalija, gyvūnija, dirvožemiu, paviršiumi, vandenimis ir atmosfera. Paprastai tai didelės teritorijos, kuriose nevyksta savaiminė ekosistemų destrukcija, todėl joms ir nereikia dirbtinių priemonių norimam gamtiniam režimui palaikyti“, – aiškina specialistė.

Čepkelių valstybinis gamtinis rezervatas
Čepkelių valstybinis gamtinis rezervatas
© DELFI / Domantas Pipas

Formaliai yra keli rezervatų steigimo tikslai: užtikrinti natūralią gamtinių procesų eigą arba kultūros paveldo teritorinių kompleksų ir objektų (vertybių) autentiškumo palaikymą; išsaugoti tipišką arba unikalų gamtinį arba kultūrinį kraštovaizdį ir jame esančius paveldo objektus; išsaugoti vertingas natūralias ekosistemas, buveines, laukinių augalų, grybų ir gyvūnų rūšių genofondą; organizuoti nuolatinius mokslinius tyrimus ir stebėjimus bei muziejinį darbą; propaguoti gamtos ar kultūros paveldo teritorinius kompleksus ir objektus (vertybes).

Rezervatų steigimą lemia nykstanti gamta

Rezervatai, kitos saugomos teritorijos Lietuvoje nėra pasaulyje neregėta praktika. Gyvosios gamtos, kraštovaizdžio, kultūros objektų apsauga yra įgyvendinama ir kitose šalyse. Anot VSTT Kraštovaizdžio apsaugos skyriaus vyr. specialistės L. Dabregaitės, saugomų teritorijų atsiradimą lėmė ir lemia gamtos nualinimo pasekmės, natūralių gamtinių bendrijų, visų pirma miškų nykimas, pavojus prarasti natūralią gamtinę aplinką.

„Žmonija, plėtodama pramonę ir energetiką, miškų ir žemės ūkį, miestus ir gyvenvietes, praranda natūralias teritorijas bei kultūros paveldą. Žemėje jau yra šalių, kuriose tikrąją gamtą galima pamatyti tik saugomose teritorijose. Neprižiūrimi kultūros paveldo objektai, veikiami gamtos procesų, taip pat sunyksta. Matyt, jau nėra civilizuotos šalies pasaulyje, kurios gyventojai, specialistai neturėtų tikslo išsaugoti gamtos ir kultūros paveldo vertybių ateities kartoms. Saugomų teritorijų steigimas yra efektyviausias būdas, taikomas visose pasaulio valstybėse, norinčiose išlaikyti tai, ką sukūrė gamta ir žmogus, išsaugoti kraštovaizdžio ir biologinę įvairovę, gamtos ir kultūros paveldo vertybes, tinkamai jas puoselėti ir naudoti“, – apie rezervatų steigimo priežastis kalba L. Dabregaitė.

Žuvinto biosferos rezervatas
Žuvinto biosferos rezervatas
© Stopkadras

Lankymasis rezervatuose yra ribojamas

Kadangi rezervatų teritorijos ypač jautrios žmonių lankymuisi ir bet kokiai veiklai, lankymasis jose yra apribotas tam tikrų lankymosi juose nuostatų, kurie skelbiami kiekvieno rezervato internetiniame puslapyje. Kaip informuoja VSTT, rezervatuose siekiama užtikrinti kuo mažesnį natūralių gamtos procesų trikdymą, todėl jeigu rezervato nuostatuose leidžiamas rezervato lankymas, tai reiškia, kad vaikščioti jame galima tik specialiais pažintiniais takais (paprastai jie apima ne visa rezervatą), o kartais ir tik su rezervato darbuotojų palyda. Jeigu nėra paisoma rezervato lankymo nuostatų, yra niokojama gyvoji gamta, vaikštoma ne pažintiniais takais, gresia bauda.

Pagal rezervato rūšį (gamtinis ar kultūrinis) nustatomos ir galimos veiklos jame. Gamtiniuose rezervatuose leidžiama tik ši veikla: natūralių gamtinių procesų eigos tyrimai ir stebėjimai; priešgaisrinių priemonių vykdymas; epizootijų atvejais sanitarinių priemonių vykdymas; statinių, kurių reikia rezervato steigimo ir veiklos tikslams įgyvendinti, statyba; pažeisto gamtinio kraštovaizdžio, ekosistemų ir objektų, natūralių buveinių atkūrimas ir palaikymas, invazinių rūšių naikinimas; kitų priemonių, atitinkančių rezervato steigimo tikslus, įgyvendinimas.

Tačiau bene daugiausiai klausimų gyventojams kyla dėl grybavimo ir uogavimo gamtiniuose rezervatuose. Deja, juose uogauti ir grybauti teisę turi tik vietos gyventojai, kurie taip pat turi vadovautis gamtinių rezervatų nuostatais (valstybiniuose parkuose ir biosferos rezervatuose esančių rezervatų – valstybinių parkų ir biosferos rezervatų nuostatai). Juos rasti galima rezervatų internetiniuose puslapiuose.

VSTT informuoja, kad kultūriniuose rezervatuose (rezervatuose-muziejuose) leidžiama tik ši veikla: mokslinio tyrimo ir muziejinis darbas; veiklos pažeistų kultūrinio kraštovaizdžio teritorinių kompleksų bei objektų (vertybių) atkūrimas; kultūrinio kraštovaizdžio kompleksų bei objektų (vertybių) remontavimas, tyrinėjimas, restauravimas ir konservavimas; kultūrinio kraštovaizdžio kompleksų bei objektų (vertybių) pritaikymas lankymui ir eksponavimas; statinių, kurių reikia rezervato steigimo tikslams įgyvendinti, statyba; kita veikla, atitinkanti rezervato steigimo tikslus ir nurodyta kultūrinių rezervatų nuostatuose bei teritorijų planavimo dokumentuose.

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Klaipėdos mokslininkai atlieka gyvių iš dinozaurų laikų genetinius tyrimus (14)

Ar žinojote, kaip atrodo nėgė ? Tai labai primityvios žuvys su specifine siurbtuko tipo burna...

Jau kitą savaitę žvejų laukia svarbus draudimas (10)

Siekiant apsaugoti migruojančias neršti ir neršiančias vėgėles paprastai jas draudžiama...

Dalyje Lietuvos nutraukiama vilkų medžioklė (70)

Gruodžio 5 dieną Aplinkos ministras Kęstutis Navickas nutraukė vilkų medžiojimą 2018-2019...

Miškininkai perspėja: už savavališkai nukirstą eglę lauks bauda (90)

VĮ Valstybinių miškų urėdijos miškininkai ragina gyventojus prieš šventes nesavivaliauti...

Dalijasi patarimais, kokią eglę puošti namuose: siūlo rinktis netradicinį sprendimą apklausa (14)

Į namus po truputį veržiantis kalėdinei nuotaikai, galvose pradeda suktis klausimas, kokią...

Top naujienos

Orai: gausesnis sniegas – tik trumpam (10)

Atkeliavusi sniego zona pirmadienio dieną iš Lietuvos po truputį trauksis. Keliai kai kur vis dar...

Itin nuožmus diktatorius savo aukų ramybėje nepaliko net po kankinančios mirties (106)

Idi Aminas ne be pagrindo įtraukiamas į nuožmiausių pasaulio diktatorių sąrašą. Tai...

Kraupus 14-metės iš Lietuvos nužudymas apauga vis naujomis detalėmis: tarnyboms buvo žinomas ir žudikas, ir jo auka (112)

16-metis, kaltinamas išžaginęs 14 m. Viktoriją, o paskui mirtinai uždaužęs ją į plaktuką...

Per Kalėdas parduotuvės nedirbs: paskelbė visų prekybos centrų darbo laiką (358)

Šiemet nė vienas prekybos centras Lietuvoje nedirbs pirmąją Kalėdų dieną, gruodžio 25-ąją,...

Gudaitis po rungtynių susimušė su varžovu (29)

Artūras Gudaitis sekmadienį Italijos krepšinio čempionate surengė sėkmingą pasirodymą, tačiau...

Kaip meluoja filmų kūrėjai: kas iš tiesų nutinka, kai į automobilį pataiko kulka (27)

Automobiliai yra dažnas veiksmo filmų motyvas. Suderinkite automobilių gaudynes su susišaudymu...

Kaip pasirinkti – kaupti II ar III pakopos pensijų fonduose? (112)

Lietuvoje egzistuoja trys pensijų pakopos ir kiekviena iš jų suteikia skirtingas kaupimo galimybes....

Rimvydas Valatka. Septyni kiaulių ūkio principai (690)

Eina į pabaigą trečiasis Džiaugsmo sekmadienis su valstiečiais ant altoriaus. Plėsdami vidinę...

Universiteto profesorė pasisiūlė pavaduoti streikuojančius mokytojus – reakcija nustebino (668)

Prasidėjus ketvirtajai pedagogų streiko savaitei tėvai ėmė širsti ne tik ant šalies valdžios,...