Žvejojama su tinklais, žeberklais ir net elektra. Aplinkosaugininkai pastebi, kad pastaruoju metu brakonieriai itin suįžulėjo. Specialistai atkreipia dėmesį, kad gaudomos neršiančios žuvys, nežiūrima ir į jų dydį.
„Tinklininkų nėra tiek daug, kiek meškeriotojų. Jeigu meškeriotojas gali pagauti 5 kg ir atsisės koks 100 be leidimų, tai pusė tonos gaunasi. O kad brakonierius su tinklu pagautų pusę tonos, taip nėra“, – svarsto Rimvydas Stankevičius, Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamento Gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos vyr. specialistas.
Skaičiuojama, kad per kiekvieną reidą pagaunama nuo keliolikos iki kelių dešimčių brakonierių.
„Iš tikrųjų yra labai daug. Kiek yra išaiškinta pažeidimų, tikiu, kad išaiškintas tik mažas trečdalis. Gaunam informacijos iš neabejingų žvejų, kurie paskambina, bet situacija labai nekokia“, – kalbėjo aplinkosaugos inspektorius Petras Trofimovas.
Anot aplinkosaugininkų, gaudomos neršiančios žuvys, nežiūrima ir į jų dydį.
Nors dažniausiai naudojamasi tinklais, žeberklais, tačiau pasitaiko ir itin grubių pažeidimų, kai gamtai padaroma dešimčių tūkstančių litų žala.
„Šiais metais sulaikėm žmogų, kuris nuo sodybos atsivedęs elektros laidą. Netoli ten upeliukas, jis į tą upeliuką įleidęs laidą ir gaudė. Kas gyva, viskas ten yra užmušama“, – pasakojo aplinkosaugos inspektorius Valdemaras Čižauskas.
Inspektoriai sako, kad pagauti žmonės skundžiasi, jog neturi jokių pajamų ir vienintelis šeimos maisto šaltinis – sugautas laimikis.
„Yra kaimo žmonės. Mes turim informacijos, kurie vykdo pastoviai tokią žūklę su draudžiamais įrankiais ir iš to verčiasi, prekiauja žuvim. [Vadinasi, pinigai nemaži, kad apsimoka rizikuoti? – klausė „Panoramos“ korespondentas] Nemaži, jei su parduotuvėmis palygintume kainą, jie per pusę kainos pardavinėja“, – lygina aplinkosaugos inspektorius P. Trofimovas.
Baudos už nelegalią žvejybą siekia nuo kelių dešimčių iki kelių šimtų litų.
Be to, brakonieriai turi atlyginti ir gamtai padarytą žalą, neretai siekiančią tūkstančius litų.
