Jos apsupty netoli ežero kompanija visu garsu leidžia „bumpčikų“ muziką, geria alų , kemša dešreles ir užgaulioja gamtos unikumu čia besigrožinčius praeivius. Poilsiavietėje prie Kucių ežero (Pagėgių sav.) pernai, užpernai ir šiemet tas pats chamizmo lygis. Lyg be jo Kuciai būtų ne Kuciai.
Čia yra viena tankiausiai apgyvendintų nacionalinio paukščio, baltojo gandro, perimvietė šalyje. Joje išauginti jaunikliai gausina Europoje nykstančių šių paukščių populiaciją neabejotinai ženkliai. „Rudeniop, kai visos poros su savo išaugintais jaunikliais telkiasi į vieną būrį, ruošdamiesi skristi į šiltuosius kraštus, gražu žiūrėt, koks tirštas sparnuočių telkinys aplinkinėse pievose nutūpia“, – sako kaimo kalvis 75–erių Petras, netoli lizdaviečių kolonijos ravintis savo pasodintų bulvių sklypą.
Kuciuose šis žmogus gyvena 40 metų ir visad šį pušyną ir mišrių lapuočių guotą prisimena buvusį pilną paukščių lizdų. Prieš dešimtmetį tiek gandrų ir garnių čia nebuvo, nes dar perėjo kovų šeimos. Jų mitybos bazė buvo aplink gyvulių fermą randami grūdų pabirų ploteliai. Dabar jau to nėra.
Gandrų kolonijoje 2010 metais Ventės rago ornitologinės stoties vadovas Vytautas Jusys čia skaičiavo užimtas 25 lizdavietes. Ir pranašavo, jog išaugę jaunikliai, grįžę iš žiemaviečių , ieškos vietos lizdui čia, kur išsirito ir saulę bei ją pridengiančius tėvų sparnus pirmą kartą pamatė.
Specialistas buvo teisus. Nedideliame medžių guote vietos naujoms lizdavietėms stinga, tad pernai nauja pora suko gūžtą ant buvusio dvarininko namo kamino. Apleistame pastate niekas negyveno, ir tai niekam nekliudė. Šiemet iš žiemaviečių grįžę gandrai vėl įsikūrė lizde ant to kamino, o naujai porai vėl nebuvo kur dėtis. Ji krovėsi lizdą už keliolikos žingsnių ant elektros stulpo vidury kiemo.
„Pirmą kartą ši pora čia susirentė lizdą, gandrų kolonija nuo ežero jau plečiasi gyvenvietės link“, – sako garbaus amžiaus Petras, nesistebintis šių paukščių gausėjimu. Juk šalia – užliejamos pievos, Nemuno senvagė, ežeras, kuriame knibžda žuvų. Beje, tiesiai virš mūsų galvų su žuvimi snape pro pat gandralizdį praskrido pilkasis garnys. Jo lizdas, kaip ir kitų, su jaunikliais – miškelio gilumoje. Visi mažylius saugo itin akylai – aplink šmirinėja plačiasparniai plėšrūnai ereliai, paukštvanagiai.
Neseniai Lietuvos ornitologų draugija (LOD) išplatino žinią apie kelerius metus vykusį ir jau baigtą ES aplinkos finansinio instrumento LIFE+ projektą „Baltojo gandro (Ciconia ciconia) apsauga Lietuvoje“ (projekto Nr. LIFE07 NAT/LT/000531). Bendra projekto vertė buvo 2,4 mln. eurų.
Jį vykdė LOD, Gamtos tyrimų centro Ekologijos institutas ir AB LESTO. Įsipareigoję užtikrinti ilgalaikę ir efektyvią baltųjų gandrų apsaugą Lietuvoje, inventorizuoti visus lizdus, iškelti iki 1760 naujų platformų ant elektros stulpų ir 500 dirbtinių platformų lizdams ant pastatų, pakeičiant ten esančius probleminius, su šia užduotimi jie skelbiasi susitvarkę.
Bet jei Kucių gyvenvietėje ar už jos bent viena kita nauja gandralizdžio platforma 2009–2013 projekto vykdymo metais būtų buvusi iškelta, gausėjančios kolonijos gandrai pernai nebūtų krovę naujo lizdo ant dūmtraukio, o šiemet kita – ant elektros stulpo vidury dvarvietės kiemo. Beje, elektros tiekimo stabilumas šiam kaimui yra gyvybiškai svarbus – jis iš visų pusių per potvynį kelių kilometrų pločiu kasmet yra apsupamas vandens, šiemet tai truko nuo sausio iki balandžio mėnesių. „Jei būtume likę dar ir be šviesos, potvynio įkaitų dalia būtų buvusi nepakeliama“, – sako Petras.
