aA
Pinigais galima įvertinti ne tik tokius gamtos išteklius, kaip auksas, brangakmeniai, nafta ar akmens anglis, bet ir gyvąją gamtą - augaliją, gyvūniją. Ir nors tokios sumos sąlyginės, ūkininkai, gyvenantys saugomose teritorijose, gali realiai prisidėti prie itin retų rūšių išsaugojimo ir už tai gauti kompensacijas. GRYNAS.lt domisi, kiek Lietuvoje yra tokių ūkininkų, kokios sumos jiems mokamos ir kokios konkrečios rūšys yra saugomos.
Lututė, juodasis gandras, vapsvaėdis ir jūrinis erelis/J. Barzdėno, Shutterstock, Leidyklos "Lututė" ir M. Čepulio nuotr.
© DELFI montažas

Išmokos – nuo 54 iki 272 Eur./ha

VSTT užklausus apie kompensacijų dydžius ir jas gaunančių žmonių skaičių, pateikta tokia statistika: 2014 m. pateiktos 2145 paraiškos kompensacijoms gauti už „Natura 2000“ teritorijose taikomus žemės ūkio veiklos apribojimus ir 763 paraiškos už miškuose taikomus apribojimus. Specialistai skaičiuoja, kad palyginus su 2007 metais, pareiškėjų, siekiančių paramos už „Natura 2000“ miškuose taikomus apribojimus, skaičius 2014 m. išaugo daugiau kaip 10 kartų.

„2007–2013 m. laikotarpiu už „Natura 2000“ miškuose taikomus apribojimus jau yra išmokėta daugiau nei 3 mln. eurų, o už žemės ūkio naudmenas „Natura 2000“ teritorijose – daugiau nei 2 mln. eurų“, - raštu pateiktame atsakyme pažymi VSTT Viešųjų ryšių skyriaus vyr. specialistė Onutė Drobelienė.

Gyventojai, gyvenantys „Natura 2000” vietovėse žemės ūkio paskirties žemėje ir besilaikantys tam tikrų apribojimų (pavyzdžiui, nesuarti pievų, nesausinti jų, nenaudoti trašų, kalkinimo medžiagų, šienauti tik nustatytais terminais), kasmet gali gauti nuo 54 Eur./ha iki 70 Eur./ha dydžio išmokas.

Tie, kurie dalyvauja šių paukščių išsaugojimo programose, susiduria su vienintele problema – dėl vėlyvo pievų šienavimo laikotarpio šienas tampa nebetinkamas gyvulių šėrimui.
V. Pavilonis

Į kompensacijas gali pretenduoti ir privačių miškų, patenkančių į „Natura 2000” teritorijas, savininkai. Išmokos gali būti skiriamos už pagrindinio miško nekirtimą arba nedidelio intensyvumo atrankinius kirtimus (kai leidžiama iškirsti ne daugiau kaip 10 procentų medyno tūrio per 10 metų). Tokiu atveju mokama 272 Eur./ha (pirminiu ne ilgesniu kaip 5 metų laikotarpiu) kompensacija, o pasibaigus pirminiam 5 metų laikotarpiui – 200 Eur./ha.

155 Eur./ha išmoka gali būti skirta už tam tikrą džiūstančių medžių ar sausuolių palikimą 1 ha plote, 156 Eur./ha dydžio kompensacija būtų mokama, kai plynose pagrindinių miško kirtimų biržėse paliekamas papildomas skaičius neiškirstų žalių medžių. 62 Eur./ha išmoka numatoma už tai, kad sanitarinių kirtimų metu nebūtų iškirsti visi džiūstantys ar išdžiūvę medžiai.

Miškas žiemą/ Vaido Labino nuotr.
Miškas žiemą/ Vaido Labino nuotr.
© Skaitytojo nuotr.

Nuo žolių turtingų eglynų iki juodųjų gandrų ir gyvatėdžių

VSTT nurodo, kad kompensacijos yra numatomos už tam tikrų miško buveinių saugojimą, pavyzdžiui, vakarų taigą, plačialapius ir mišruosius miškus, žolių turtingus eglynus ir kt. Taip pat jeigu gyventojo ūkinės paskirties žemėje yra Europos Bendrijos nustatyta mažojo erelio rėksnio, juodojo gandro, jūrinio erelio, gyvatėdžio, vapsvaėdžio, uralinės pelėdos, lututės radavietės.

„Reikėtų paminėti, kad pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014-2020 m. programos projektą numatyta finansuoti veiklas, susijusias su globaliai nykstančio paukščio – meldinės nendrinukės buveinių išsaugojimu pagal priemonės „Investicijos į materialųjį turtą“ veiklą „Meldinės nendrinukės buveinių išsaugojimas“, taip pat pagal programos „Agrarinė aplinkosauga ir klimatas“ veiklas „Nykstančio paukščio meldinės nendrinukės buveinių saugojimas natūraliose ir pusiau natūraliose pievose“ (išmokos dydis 291 Eur./ha) ir „Nykstančio paukščio meldinės nendrinukės buveinių saugojimas šlapynėse“ (išmokos dydis 160 Eur./ha). Minėtos veiklos bus finansuojamos meldinei nendrinukei svarbiose teritorijose, kuriose yra meldinei nendrinukei svarbios buveinės. Pavyzdžiui, tokios teritorijos yra išskirtos Nemuno deltos regioniniame parke, Žuvinto biosferos rezervate, Kliošių valstybiniame kraštovaizdžio draustinyje ir kt.“, - išvardijama „Kompensacijos už nustatytus privalomus apribojimus“ dokumente.

Ūkininkų atstovas: tikrai žinome, ką saugom

Klaipėdos rajono ūkininkų sąjungos atstovas Artūras Česnauskas, paklaustas, ar Klaipėdos rajone yra ūkininkų, gaunančių kompensacijas už retų paukščių rūšių saugojimą, teigė, kad tikrai taip, tačiau kiek tiksliai tokių yra, jis pasakyti negalėjo.

„Mes tas programas liaudiškai vadiname „paukštukų programomis“, nes pievų šienavimas vyksta vėliau. Pats nedalyvauju tose programose, bet yra dalyvaujančių, daugiau gal užsiimančių gyvulininkyste, kurie gali vėliau nupjauti (pievas – red. past.), vėliau tuos plotus paganyti“, - sakė pašnekovas.

Anot A. Česnausko, kadangi visi ūkininkaujantys žmonės gyvena savo žemėse, be abejo, kad žino vietinę fauną ir florą ir jiems nekyla klausimų, ką reikia saugoti.

„Ūkiai yra maždaug penkių kilometrų spinduliu nuo šlapynių. Žmogus, gyvendamas vietoje, tikrai žino, kad vienoje vietoje auga grybai, kitur laikosi tokie ir tokie paukščiai. Kiekvienas ūkininkas mato, kur stirnos, o kur šernai daugiau vaikšto. Mes, ūkininkai, nesėdime prie kompiuterių, esame laukuose, taigi viską matome“, - tikino Klaipėdos rajono ūkininkų sąjungos atstovas.

Įvardijo didžiausią problemą, su kuria susiduria

Savo ruožtu Nemuno deltos regioninio parko direktorius Vaidas Pavilonis, paklaustas, ar dažnai tenka bendrauti ir bendradarbiauti su ūkininkais, džiaugėsi, kad vis daugiau atsiranda tokių, kurie supranta, kam reikia saugoti retąsias paukščių rūšis. Šiuo metu parko teritorijoje aptinkamos tokios retos rūšys kaip meldinės nendrinukės ir jūriniai ereliai. Abiejų jų populiacijos rodo didėjimo tendenciją.

Nemuno delta
Nemuno delta
© V.Kandroto nuotr.

„Turime kelias ypatingai saugomas rūšis, pavyzdžiui, meldinę nendrinukę. Jos buveinė – Šyšos polderis, Sausgalvių pievos, ten projektą vykdo Baltijos aplinkos forumas. Jie rūpinasi šio paukščio apsauga, bendrauja su ūkininkais. Aišku, dalyvaujame ir mes, ir aš pats asmeniškai. Pernai buvo bloga situacija, nes buvo daug vandens, o meldinei nendrinukei veistis reikalingos ypatingos sąlygos – nei per daug vandens, nei per mažai. Ūkininkams reikia pievų, kurios nebūtų šlapios, taigi reikėjo intensyvaus vandens nupumpavimo, tačiau jeigu būtume tai padarę, būtų buvę bėdos su meldinių nendrinukių vadomis. Pavyko susitarti su savivaldybe, kuri pristabdė polderių pumpavimą ir ūkininkai labai normaliai į tai pažiūrėjo“, - pasakojo V. Pavilonis.

2007–2013 m. laikotarpiu už „Natura 2000“ miškuose taikomus apribojimus jau yra išmokėta daugiau nei 3 mln. eurų, o už žemės ūkio naudmenas „Natura 2000“ teritorijose – daugiau nei 2 mln. eurų.
Citata

Šių pastangų rezultatas, anot pašnekovo, buvo akivaizdus – jeigu užpernai buvo suskaičiuoti 7 giedantys meldinių nendrinukių patinai, pernai jų buvo net 30.

„Tie, kurie dalyvauja šių paukščių išsaugojimo programose, susiduria su vienintele problema – dėl vėlyvo pievų šienavimo laikotarpio šienas tampa nebetinkamas gyvulių šėrimui. Šitą problemą sprendžiame kompleksiškai, gerai, kad Šilutėje turime katilinę, kurią galima kurenti šituo šienu. Viso aišku ji negali paimti, bet dar turime įmonę, kuri gamina šieno granules, taigi jie kažkiek paima. Turime problemą, kur paskui dėti pagamintą produkciją, bet susitvarkome. Ūkininkai su kiekvienais metais vis labiau supranta bendradarbiavimo prasmę“, - tikino parko direktorius.

Jis džiaugėsi, kad parko teritorijoje atsigavimo ženklus rodo ir jūrinių erelių populiacija: „Labai gražu, kad jų daugėja. Dabar jau nėra jokios problemos atvažiavus į parką, pamatyti jūrinį erelį. Seniau tai buvo kažkas tokio, o dabar tikrai galima“.

Anot V. Pavilonio, jūrinių erelių lizdavietės yra miškuose, todėl kai miškų urėdijos vykdo ūkinę veiklą, yra išlaikomi tam tikri sanitariniai atstumai, kur kirtimų atlikti negalima.

Susipažinkite su saugomomis rūšimis iš arti

Mažasis erelis rėksnys

Mažasis erelis rėksnys
Mažasis erelis rėksnys
© GRYNAS.lt nuotr.

Viena mažiausių iš tikrųjų erelių (lot. Aquila) genties rūšis, bet didesnė už į Lietuvą kartais atklystantį nykštukinį erelį. Paukštis pilkai rudas, kartais turi rusvesnę dėmę ant sprando. Plasnojamosios plunksnos beveik juodos. Rėksniais šie paukščiai pavadinti dėl gana triukšmingo gyvenimo būdo. 

Į Lietuvą mažieji ereliai rėksniai atskrenda kovo-balandžio mėnesiais ir lizdus suka drėgnuose mišriuose miškuose. Įdomu tai, kad lizdui sukti šie paukščiai pasirenka eglę. Pora viename lizde peri daugelį metų. Perėti pradeda gegužės mėnesį, deda 1–2 kiaušinius. Jaunikliai tamsesni už suaugusius, mokytis skraidyti pradeda liepos pabaigoje.

Juodasis gandras

Juodasis gandras
Juodasis gandras
© Leidyklos „Lututė“ nuotr.

Gandrinių (lot. Ciconiidae) šeimos paukštis, nesunkiai atpažįstamas iš juodos spalvos, už baltąjį gandrą šiek tiek mažesnis. Į Lietuvą šie paukščiai atskrenda balandžio mėnesį, išskrenda rugpjūtį.
Mėgsta senus tamsius miškus, pelkes, sunkiai prieinamas vietas. Lizdą krauna stambių lapuočių medžių viršūnėje, kartais net ant nusvirusios šakos. Lizdą suka iš šapelių pagalių, ir kad sutvirtėtų dar deda mėšlo.

Lietuvoje juodieji gandrai - reta rūšis, įrašyta į Lietuvos raudonąją knygą. Didžiausia grėsmė šiems paukščiams - kertami seni miškų masyvai.

Jūrinis erelis

Jūrinis erelis - didžiausias plėšrusis Lietuvos paukštis
Jūrinis erelis - didžiausias plėšrusis Lietuvos paukštis
© Wikimedia Commons nuotr.

Labai stambus ir vienas didžiausių Lietuvos plėšriųjų paukščių (lot. Haliaeetus albicilla), už kurį svoriu ir dydžiu stambesnis tik palšasis grifas, o kilnusis erelis labai nežymiai didesnis kūno išmatavimu. Jūrinių erelių patelės pastebimai didesnės už patinėlius. Jūrinių erelių kūno ilgis nuo 70 iki 92 cm ilgio, o išskėstų sparnų ilgis net iki 2,5 metrų. Gyvena iki 20 metų.

Aptinkami visoje Lietuvoje, nors gausiausi Lietuvos vakaruose apie Nemuno deltą ir aplink Kuršių marias.

Jūriniai ereliai yra monogamai, sudaro pastovias poras, kol gyvi abu poros nariai. Žuvus vienam jų, likęs gyvas poros narys susiranda sau porai kitą.

Gyvatėdis

Gyvatėdis
Gyvatėdis
© Wikimedia Commons nuotr.

Vanaginių šeimai priklausanti paukščių rūšis (lot. Circaetus gallicus). Pastebimai didesnis už paprastąjį suopį. Galva didelė, kiek primena pelėdos. Peri miškuose palei atvirumas, pelkes, kur gausu roplių. Lietuvoje labai retas, aptinkamas Čepkelių rezervate. Anksčiau buvo spėjama, kad nedaug porų peri, bet lizdų jau keli dešimtmečiai nerandama. Dabar, miško ūkiui tapus intensyvesniam nei prieš dešimt metų, lieka vis mažiau vilčių rasti gyvatėdį perintį.

Vapsvaėdis

Vapsvaėdis
Vapsvaėdis
© Leidyklos „Lututė“ nuotr.

Vanaginių šeimos paukštis, priklausantis vapsvaėdžių genčiai (lot. Pernis apivorus). Pagrindinis vapsvaėdžių maistas – vapsvos, kiti vabzdžiai ir jų lervos, žiogai, varlės, smulkūs paukščiai.
Gyvena miškuose, jų pakraščiuose. Rūšis įrašyta į Lietuvos raudonąją knygą.

Uralinė pelėda

Uralinė pelėda – Biržų girios simbolis
Uralinė pelėda – Biržų girios simbolis
© Vitalijaus Stirkės nuotr.

Pelėdinių šeimos plėšrus paukštis (lot. Strix uralensis). Lietuva yra jos paplitimo arealo vakariniame pakraštyje, tad labai reta ir nėra duomenų apie perinčius šiuos paukščius. Lietuvoje kiek dažniau stebimos Švenčionių, Biržų, Pasvalio rajonų savivaldybėse.

Lututė

Paslaptingiausia Lietuvos pelėda - lututė
Paslaptingiausia Lietuvos pelėda - lututė
© Leidyklos „Lututė“ nuotr.

Pati mažiausia Lietuvoje gyvenanti pelėda (lot. Aegolius funereus). Lietuvoje lututė reta, įrašyta į Lietuvos raudonąją knygą. Kartais lieka žiemoti. Daugiausiai lututę yra ištyrinėjęs ir aprašęs gamtininkas Bronius Šablevičius, kurį yra kalbinęs ir GRYNAS.lt.

Meldinė nendrinukė

Meldinė nendrinukė/ Ž. Morkvėno  nuotr.
Meldinė nendrinukė/ Ž. Morkvėno nuotr.
© GRYNAS

Devynbalsinių šeimos paukštis (lot. Acrocephalus paludicola). Meldinė nendrinukė yra vienintelė Europos žvirblinių paukščių rūšis, priskirta prie globaliai nykstančių rūšių. Meldinė nendrinukė Lietuvoje labai reta. Stebėta Žuvinte, rytinėje Kuršių marių pakrantėje (Kliošių kraštovaizdžio draustinyje) ir Nemuno deltoje. Rūšis įrašyta į Lietuvos raudonąją knygą. Įtraukta į Lietuvos Respublikos griežtai saugomų gyvūnų, augalų ir grybų rūšių sąrašą. Apie šį retą paukštelį ne kartą yra rašęs ir GRYNAS.lt.

Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(0 žmonių įvertino)
0

Berlyno zoologijos sode homoseksualūs pingvinai peri kiaušinį (46)

Vokietijoje homoseksualių pingvinų pora, anksčiau atkakliai bandžiusi išperėti akmenį, dabar...

Paryžiaus akvariumo darbuotojai puoselėja ekologišką daržą: nustebsite sužinoję, ką naudoja vietoj trąšų

Paryžiaus akvariumo žuvys ne tik linksmina lankytojus, bet ir tam tikra prasme dalyvauja naujame...

Pirmųjų rudens ženklų pataria ieškoti danguje: ką išduoda sparnus keliantys paukščiai? (12)

Akyliausieji gamtoje jau gali pastebėti atslenkančio rudens ženklus. Atvėsusios naktys, paryčių...

Didysis baltasis ryklys kaip reikiant išgąsdino laivu plaukusią šeimą (4)

Vienas didysis baltasis ryklys sugalvojo priplaukti neįtikėtinai arti beveik septynių metrų ilgio...

Praėję metai įeis į istoriją: tiek katastrofų, anomalijų ir karščio rekordų dar nebuvo (17)

2018 metais fiksuotas rekordinis klimato šiltėjimą sukeliančių dujų kiekis, teigiama visame...

Top naujienos

Lietuvis pavėžėjas pasidalijo įsimintiniausiomis kelionėmis: nuo išgėrusių mamyčių, merginų pasiūlymų iki studentų be drabužių (45)

„Kiekviena kelionė yra individuali ir savotiškai smagi: būna, žmonės nori pasidalinti savo...

Beprotiškiausias Pirmojo Pasaulinio karo frontas: tai, ką kariai iškentė, neturi precedento (9)

Nors purvinas ir siaubingas apkasų karas Vakarų fronte tapo bene populiariausiu Pirmojo pasaulinio...

Gidė Gruzijoje: tik atvykusiems į šalį rusams daug kas paaiškėja turistų srautas iš Lietuvos auga (337)

Šią vasarą, po dar vieno Rusijos-Gruzijos santykių paaštrėjimo buvo prognozuojama, kad Gruzijos...

Rinktinės lyderiai norėjo kitokios pergalės prieš Rusiją: turėjome laimėti 30 taškų specialiai Krepšinis.lt iš Espo (53)

Domantas Sabonis ir Marius Grigonis dviese surinko 59 naudingumo balus – tik dešimčia mažiau...

Savaitę užbaigsime gražiais, vasariškais orais (1)

Sekmadienio dieną debesų padangėje sukiosis nemažai, tačiau saulės spindulių taip pat netrūks....

Klaidos iš ritmo neišmušė: Sabonio ir Grigonio duetas nutildė Rusijos rinktinę (509)

Šeštadienio vakarą Espo „Metro“ arenoje, Suomijoje, vykusiose kontrolinėse rungtynėse savo...

Nesisklaidantis klaidų spiečius verčia Adomaitį griebtis pokyčių treniruotėse specialiai Krepšinis.lt iš Espo (15)

Ar laimi, ar pralaimi, Lietuvos rinktinė nekeičia savo blogo įpročio. Po pergalės prieš Rusiją...

„Karklėje“ šėlstančius festivaliautojus labiausiai nustebino kainos: galėtume čia ir gyventi (28)

Į „Karklės“ festivalį atvykę festivaliautojai įvertino ne tik muziką, tačiau ir kainas,...

Tokių žmonių Lietuvoje – vos keturi: vyras savo darbu dalina laimę kitiems (6)

Pakalbinti Virginijų Baltrušaitį pasiūlė žurnalistas Edmundas Jakilaitis. Jis prasitarė...