Sako, kad gervių elgesiu stebėtis nereikia
Paklaustas, ką mano apie klimato kaitą, gamtininkas sakė, kad tai yra rimtas reiškinys ir į jį reikia reaguoti rimtai. Tačiau čia pat jis pastebėjo, kad tam tikri pokyčiai mūsų planetoje vyksta pastoviai.
„Žemė gyvena ir mums nėra taip paprasta suprasti jos ciklus. Jei sakome, kad yra keturi metų laikai, tai reikia žinoti, kad ne visur yra tiek metų laikų. Sunku pasakyti, kas buvo prieš 200 metų. Dabar tikime, kad tada buvo tvarkinga, o dabar ne. Bet gali būti ir atvirkščiai. Gamta kinta“, - sakė gamtininkas.
Šiemet palyginti anksti pasirodė informacija apie į Lietuvą sugrįžusias gerves, tačiau S. Paltanavičius tuo labai nenustebo. Jis teigė, kad viskas dėl to, jog pasikeitė šių paukščių žiemojimo vietos.
„Grįžta jos anksčiau, nes žiemoja čia pat Europoje. Anksčiau taip anksti negrįždavo, nes žiemodavo šiaurės vakarų Afrikoje. O tik maža dalis jų skrisdavo į Ispaniją ir Portugaliją. Dabar daug gervių žiemoja šiaurės rytų Vokietijoje. Todėl jos ir anksti grįžta. Juo labiau, kad nėra sniego, sąlygos puikios“, - dėstė pašnekovas.
Taip pat GRYNAS.lt skaitytojai klausė, kada ateis šiltos pavasario dienos. „Tikras pavasaris jau čia. Jis yra. Bet yra ir žmonių išsvajotas pavasaris. Kovo viduryje pavasaris niekada ir neateidavo. Kad pavasariu gamta neapsigavo, reikia pažiūrėti į laukinius augalus. Ne į snieguoles, kurias parsivežėme iš kitų kraštų. Mūsų vietinių augalų pumpurai nejuda – viskas lūkuriuoja. Viskas priklauso daugiausia nuo dienos ilgio, saulės padėties žemės atžvilgiu. Mes galime norėti vieno ar kito, bet būtų didžiausia bėda, jei gamta viską darytų per anksti“, - teigė S. Paltanavičius.
Jis teigė, kad jei dar žiema trumpam ir sugrįžtų, gamtai tai stipriai pakenkti neturėtų. „Nėra nieko blogo, jei grįžtų sniegas, nes labai trūksta drėgmės dirvoje. Sniegas pagirdytų žemę. Upeliai nusekę, o jie turėtų veržtis per krantus. Žiemos sugrįžimai šiuo metu nėra išskirtiniai. Ir balandžio viduryje visko būdavo. Tada tai tikrai bėda. Vietiniai augalai, kurie žydi pavasarį, nebijo sniego. Jie tikrai neiššals. Prieš Kalėdas buvau radęs žydintį žalčialunkį, kuris paprastai žydi tik pavasarį. Nors buvo ir stiprus šaltis, prieš kelias dienas buvau toje pačioje vietoje ir mačiau, kad žalčialunkis ir vėl žydi“, - kalbėjo gamtininkas.
Kokios vasaros tikėtis?
Ir čia pat jis įspėjo, kad pavasarį spėjo pajusti ir erkės. S. Paltanavičius paaiškino, kaip sužinoti, ar vietoje, kurią išsirinkote poilsiui, šių voragyvių nėra.
„Reikia pasakyti, kad erkės visiškai nebijo šalčio. Gali žiemą būti ir 35 laipsniai šalčio ir jos vis tiek išgyvens. Jei iššaltų erkės, iššaltų ir bitės. Bet erkės jau aktyvios. Šiltą savaitgalį galima pasitikrinti yra jų ar ne. Reikia rykštės, pusantro metro ilgio, o ant jos galo pririškite baltą skudurėlį. Jį patampius per žolę erkės turėtų prikibti“, - teigė pašnekovas.
Vis dėlto jis nėra cheminio erkių naikinimo šalininkas: „Reikia žinoti, kad cheminis naikinimas nėra selektyvus. Jei bus išnaikintos erkės, ten pat ir sliekai, vabzdžiai. Erkių pagausėjo ne todėl, kad niekas jų nepurškia. Tai yra labai sena ir primityvi rūšis. Viskas dėl šylančio klimato. Specialistai, sako, kad jų gali būti padaugėję 10-15 kartų.“
O kokios vasaros tikėtis? S. Paltanavičius aiškino, kad šiemet ūkininkai ir vėl gali pastebėti, kad šuliniai tušti. „Lietuvoje iki Joninių būna drėgniau ir vėsiau. Antroji vasaros pusė galėtų būti sausa ir karšta. Šiuo metu drėgmės nesukaupta. Ir drėgmės deficitas daugelį metų bus jaučiamas. Tušti šuliniai nebūtų pirmas kartas. Todėl ir šią vasarą galėtų būti įvairiai. Paguosti negaliu“, - aiškino gamtininkas.
Paklaustas, kada galime tikėtis grybų, S. Paltanavičius paaiškino, kad pirmųjų galime sulaukti jau visai netrukus: „Grybų augimas yra mįslingas dalykas. Tiesioginio ryšio su lietum nelabai yra. Grybavimui reikia visada ruoštis ir po mėnesio jau bus pirmieji grybai – bobausiai.“
