Poilsiautojams ši vasara prasidėjo kur kas anksčiau ir labai gerai: jau gegužės mėnesį lietuviai plūdo į pajūrį, prie ežerų ar į kitas vietas, kur mėgavosi saule bei šiluma. Atostogautojams labai pasisekė, nes tokie puikūs orai tęsėsi daugiau nei mėnesį, tačiau gamtai ir ūkininkams tai buvo nerimo dienos. Stichinė sausra džiovino ne tik derlių, miškus, pievas, bet ir vandens telkinius. Gyventojai skundžiasi, kad nuseko Lietuvos upės ir ežerai. Kokia dabar yra vandens telkinių būklė, ar iškritęs lietus nors kiek ją pagerino?
Nusekęs Nemunas
© Romas Sadauskas-Kvietkevičius

Gyventojai pastebi nusekusias upes

Šiųmetės vasaros pradžia kankino ne tik ūkininkus ir miškininkus, bet ir verslininkus, užsiimančius vandens turizmu. GRYNAS.lt redakcija sulaukė kelių laiškų, kuriuose gyventojai, mėgstantys plaukioti baidarėmis Žemaitijoje, pasakoja, kad ir šią pramogą žlugdo sausra.

„Nuo pat gegužės trunkanti sausra visai baigia uždžiovinti Dubysą. Jau kelis kartus plaukėme baidarėmis, tai teko net keliose vietose jas nešti, nes vandens visiškai nebuvo, tik akmenys. Labai nusekusi upė, kas bus toliau?“ – klausia susirūpinęs skaitytojas Darius.

Mindaugas, su baidare plaukęs Aukštaitijoje, praneša, kad šiame regione upės irgi nusekusios: „Baisu žiūrėti, duokit lietaus, nes ne tik miškai džiūsta, bet ir upės.“

Plaukimas baidare (asociatyvi nuotr.)
Plaukimas baidare (asociatyvi nuotr.)
© K. Cemnolonskio nuotr.

Hidrologas: to ir reikėjo tikėtis

Vilniaus universiteto (VU) Hidrologijos ir klimatologijos katedros prof. dr. Gintaras Valiuškevičius sako, kad tokie gyventojų laiškai jam nuostabos nekelia. Anot mokslininko, prisiminus į vasaros pradžią, nieko kito tikėtis ir nebuvo galima.

„Nėra ko stebėtis, kad upės šiek tiek nuseko. Net ir ežerai yra truputį pasekę, nors šie vandens telkiniai lėčiau reaguoja į oro sąlygas. Sausra truko daugiau kaip du mėnesius ir jau labai anksti prasidėjo, praktiškai, neturėjome net pavasario potvynio. Faktiškai, nuo gegužės mėnesio vyko absoliučiai ekstremali sausra. Be jokios abejonės, tiesioginis tos sausros padarinys yra upių nusekimas“, – aiškina profesorius.

Šiek tiek daugiau galėjo nusekti mažesnės upės, o mažiau – didesnės. G. Valiuškevičius tęsia, kad tokie reiškiniai, kai ilgai trunka sausra, kuri padaro nemažai įtakos įvairiems gamtos procesams, o vėliau prapliumpa liūtys, mūsų šalyje yra akivaizdūs klimato kaitos padarinių pavyzdžiai. Maža to, pasak G. Valiuškevičiaus, jei ir toliau kris tokie dideli kritulių kiekiai, kai kuriuose regionuose galime sulaukti ir poplūdžių: „Tai, ką mes matome šiandien, yra akivaizdus klimato kaitos padarinių pavyzdys. Lietuvoje klimato kaita pirmiausia ir pasireikš tuo, kad nebus stabilumo, gali būti taip, kad staiga prasidės sausra, kaip šiemet, truks porą mėnesių, ir po jos staiga prapliups liūtys, kurios irgi dabar kai kuriuose regionuose kelia problemų. Dar gali būti, kad jei jos truks ilgiau, tai prasidės poplūdžiai. Tai yra tipiškas klimato kaitos padarinys.“

Vis dėlto, pašnekovas pažymi, kad į Lietuvą atslinkęs lietus pripildys vandens telkinius. Ypač tuose regionuose, kuriuose kritulių iškrito daugiau (Pietų, Pietryčių Lietuvoje) ir mažesnėse upėse.

Vandens lygio kritimą pastebi ir mokslininkai

GRYNAS.lt žurnalistai susisiekė ir su Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos Stebėjimo skyriaus Hidrologinių stebėjimų poskyrio vyr. specialistu Aleksandru Kajučiu, kurio pasiteiravo, ar iš tikrųjų upės ir ežerai tokie nusekę. Anot specialisto, atliekančio vandens matavimus Lietuvos upėse, vandens lygis upėse tikrai buvo nukritęs, tačiau šių metų nusekimas nebuvo rekordinis. A. Kajutis aiškina, kad situacija galėjo būti ir daug prastesnė: upes išgelbėjo pernai sukauptas didelis vandens kiekis baseinuose. Jei ne jis, situacija galėjo būti ir daug prastesnė.

„Iki liūčių upės tikrai buvo daug labiau nusekusios nei šiuo metu. Ir jos būtų nusekusios dar labiau, jei ne labai dėkingi praėjusieji metai, kai iškrito tikrai daug kritulių ir baseinuose susikaupė didelės atsargos vandens. O upių maitinime apie puse vandens balanso sudaro požeminis maitinimas. Tai nežiūrint į tai, kad šių metų vasaros pirma pusė buvo labai sausa ir daugelyje vietų buvo tiesiog paskelbta tiesiog stichinė sausra, buvo išdžiūvęs paviršinis sluoksnis, o medžiams ir kitiems augalams, kurių šaknys giliau, sausra didelės įtakos nepadarė. Tai ir upių maitinimui tos atsargos daugiametės prisidėjo. Todėl nusekimas atitiko maždaug vidutinį daugiametį šio laikotarpio nusekimą, išskyrus rytinę šalies dalį, kur nusekimas buvo didesnis, tačiau ir ten nebuvo ekstremalios situacijos“, – pasakoja specialistas.

Nusekęs Nemunas
Nusekęs Nemunas
© Romas Sadauskas-Kvietkevičius

Jis tęsia, kad palijus, vandens lygis upėse pakilo: „Praėjus lietui, daugelyje upių vandens lygis pakilo nuo 20 iki 40 cm. Kai kur šiek tiek mažiau, pavyzdžiui, didesnėse upėse. Pakilimas dėl gausių kritulių nebuvo didelis, nes žemės paviršius labai sausas ir sulaikė didžiąją dalį drėgmės.“

Pasak A. Kajučio, piktintis dėl nusekusių upių neverta, nes tokie reiškiniai, kai upės vasarą nusenka, o palijus vandens lygis ir vėl pakyla, yra normalūs.

„Jokiu būdu negalima kalbėti apie nusekimo rekordus ir pan. Pas mus būdinga, kad vasarą, dėl didelio drėgmės išgaravimo, upės nusenka. Tokios tos mūsų upės buvo, tokios ir turi būti. Todėl piktintis, kad sunku plaukti baidarėmis, nereikėtų, nes jau yra kaip yra“, – priduria pašnekovas.

Pagrindinis klimato kaitos sukėlėjas – CO2

Vis dėlto, ilgai trunkanti sausra ir viską skandinančios liūtys, mokslininkų teigimų, jau yra ekstremalūs reiškiniai. GRYNAS.lt primena, kad nuolat besikeičiantys orai ir ekstremalūs reiškiniai gamtoje yra klimato kaitos Lietuvoje ir visame pasaulyje požymiai.

Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos Klimatologijos skyriaus vyr. specialistė dr. Indrė Gečaitė GRYNAS.lt teigė, kad daugiausiai klimato kaitą ir vis labiau ekstremalias oro sąlygas lemia šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio augimas.

„Taip vadinamas šiltnamio efektas, kuris ir paskatina globalios temperatūros kylimą. O iš to jau išeina tolesni procesai. Netgi pati ta atmosferos cirkuliacija, prognozės tampa sudėtingesnės“, – aiškino I. Gečaitė.

Vilniaus Gedimino technikos universiteto Aplinkos inžinerijos fakulteto Aplinkos apsaugos katedros doc. dr. Aušra Zigmontienė vardijo sritis, kurios turi daugiausiai įtakos šiltnamio efektui.

„Transportas, energetika, žemės ūkio, pramonė, atliekų tvarkymo sektoriai - pagrindiniai, kurie daugiausiai į aplinką išskiria CO2 . Pirmiausia, reikėtų mažinti iškastinio kuro naudojimą, nes deginimo metu išsiskiria CO2, kuris daro bene didžiausią įtaką šiltnamio efektui. Todėl būtina skatinti atsinaujinančios energijos naudojimą“, – pabrėžė specialistė.

Visos anksčiau išvardytos sritys į aplinką išskiria ir ir kitų šiltnamio efektą sukeliančių dujų: metano, azoto suboksido, fluorintų šiltnamio efektą sukeliančių dujų.

Tarša
Tarša
© DELFI / Kiril Čachovskij

Lietuva turi tarptautinių įsipareigojimų

Pagal Paryžiaus susitarimą Lietuva įsipareigojo bendrai su ES ir jos valstybėmis narėmis 2021–2030 m. laikotarpiu mažiausiai 40 proc. sumažinti išmetamųjų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį, lyginant su 1990 m. Šio tikslo bus siekiama ES apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemoje dalyvaujančiuose sektoriuose (kuro deginantys įrenginiai virš 20 MW ir chemijos pramonė) ES valstybėms narėms bendrai išmetamųjų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį sumažinant 43 proc., o minėtoje sistemoje nedalyvaujančiuose sektoriuose (žemės ūkis, transportas, atliekų tvarkymas, pastatai ir kt.) – ES lygiu 30 proc., palyginti su 2005 m., nustatant privalomus tikslus atskiroms ES valstybėms narėms.

Lietuva iki 2030 m. privalės 9 proc. sumažinti emisijų kiekį ES apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemoje nedalyvaujančiuose sektoriuose, palyginti su 2005 m. Lietuvai įvykdyti įsipareigojimus ir sumažinti klimato kaitos padarinius galima tik visų institucijų, pramonės, mokslo institucijų ir nevyriausybinių organizacijų pastangomis, pertvarkius transporto, energetikos ir žemės ūkio sektorius. Kol atsakingos valdžios institucijos priima atitinkamus sprendimus, gyventojai taip pat privalo prisidėti keisdami savo įpročius, saugodami aplinką ir tausodami gamtos išteklius. Kaip greitai klimato kaita pakeis Lietuvą, priklauso nuo viso pasaulio šalių pačių gyventojų ir jų atsakomybės.

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Čilės jūrų pajėgos išlaisvino tinkle įsipainiojusį banginį (2)

Koordinuotų Čilės jūrų pajėgų pastangų dėka iš žvejybos tinklų buvo išlaisvintas juose...

Kanadoje prie kranto netikėtai pasirodė medžiojančių banginių (5)

Vieno viešbučio svečiai, išėję papusryčiausi ir pakvėpuoti grynu oru terasoje, netikėtai gavo...

Lapės plūsta į žmonių valdas: kuo visa tai gali baigtis (98)

Gyventojai, turintys sodybas miškingose vietovėse ir atokiau gyvenviečių, savo kiemuose jau kuris...

Dėl hidroelektrinės veiklos Ventos upėje – masinis žuvų kritimas (147)

Ventos upėje ties Leckavo kaimu (Mažeikių rajone) ėmė masiškai gaišti žuvys – Telšių...

Lietuvoje nebelieka vietos labai naudingiems vabzdžiams: kokie pavojai jų tyko (56)

Žmogaus veikla daro didelę įtaką gamtai ir joje gyvenantiems paukščiams, gyvūnams ir net...

Top naujienos

Feisbuke uraganą sukėlusios karalienių įkvėpėjos ir jos vyro interviu apie turtus kraunančią veiklą ir tikrąjį gyvenimą (161)

Neseniai feisbuke it virusas paplito įrašas, kuriame Rasa Kaktytė kvietė moteris šypsotis,...

Mažoji Lietuva Anglijoje: pūsles ir varginantį darbą kenčia dėl 220 svarų per 3 dienas (296)

Mažoji Lietuva – taip šmaikščiai vadinamas vaisių ir daržovių pakavimo fabrikas Visbiče,...

Edita Mildažytė: esu pakankamai įtakinga, kad galėčiau priimti sprendimus ir vykdyti savo gyvenimo planą taip, kaip noriu (199)

DELFI tęsia įtakingiausiųjų rinkimus, kuriuose – ir didžiausią įtaką turinčios...

Karališkos vestuvių naktys, kurių nesinori prisiminti (15)

Jie ištarė santuokos priesaiką stebint 29 milijonams žmonių, tačiau princo Harry ir Meghan...

Apie Vėlyvio akibrokštą bažnyčioje pasisakė ir Liudvikas Andriulis: „trolinti“ reikia ir galima stipresnius už save, ne silpnesnius

Režisierius Emilis Vėlyvis kartu su projekto „Zero Live Show“ aktorių komanda per Žolinę...

Savaitgaliui į namus vykę kariai pateko į avariją: vienas žuvo, keturi sužaloti papildyta (188)

Penktadienį, rugpjūčio 17 d., pavakare, kelio Molėtai–Pabradė 9-ajame kilometre, susidūrus...

Savaitgalio orai: viena diena bus ypač karšta (22)

Sunku patikėti, kad jau greitai imsime skaičiuoti paskutines vasaros dienas ir netrukus pasitiksime...

Skaitytojai dalijasi istorijomis: ką daryti, jei persekioja kelyje? (87)

DELFI skaitytojos istorija apie tai, kaip naktį ją automobiliu persekiojo nežinomas vyras...

Neįprastos vyrų ir moterų charakterio savybės, kurios atrodo seksualios priešingai lyčiai (18)

Seksualumas yra labai susijęs su kūnu. Žmonėms patinka matyti ir liesti kitų žmonių kūnus –...

Į festivalį „Karklė Live Music Beach 2018“ – net ir pėsčiomis (14)

Šiandien, penktadienį, Karklės miestelyje prasidėjo muzikos ir menų festivalis „ Karklė Live...