Sidabriškųjų debesų vaizdais GRYNAS.lt skaitytojus stebinęs fizikas Justinas Galinis šiuo metu mokslus kremta Šiaurės Italijoje. Nuo įtemptų darbų laboratorijoje jis atsipučia gana daug jėgų ir prakaito pareikalaujančių žygių metu. Šiaurės Italijoje stūkso vienos aukščiausių Europos viršukalnių. Vaikinas dalijasi vieno kopimo metu užfiksuotais vaizdais.
„Arčiau debesų tiek tiesiogine, tiek perkeltine prasme“, - taip pasivaikščiojimą po kalnus įvertino J. Galinis. Jis su bendradarbiais pradžiai pasirinko maršrutą, kurio finišas buvo už maždaug 2 kilometrų kopimo aukštyn.
„Takelis gerokai įpusėjus distanciją virto pusiau akmenų keliu, o vėliau tik akmenų ir smėlio keliu. Galų gale po 3 su puse valandų pasiekėme tikslą – 3,186 km aukštyje esančią Monte Glacier viršūnę. Paskutiniai 100 ar 150 metrų (aukščio prasme) buvo baisoki. Ne dėl to, kad buvo baisu lipti aukštyn, o dėl to, kad žinojau, jog reiks tuo pačiu keliu lipti žemyn, o baimė paslysti buvo didelė“, - prisiminė Justinas.
Įkopus į daugiau nei 3 kilometrų aukštį vaikinas pajuto, jog grožėtis nuostabiais vaizdais trukdo žmogiška fiziologija.
„Prasidėjo galvos skausmas. Viena, dėl mažesnio deguonies kiekio, antra, dėl mažesnio slėgio. Leidžiantis žemyn skausmas didėjo, bet pavojingiausią atkarpą, su daug akmenų ir smėlio įveikiau sėkmingai. Galima sakyti, įvaldžiau techniką kaip kontroliuojamai slysti“, - optimizmo nestokojo žygeivis, kaip pats teigia, įkopęs į aukščiausią viršūnę savo gyvenime (3,186 km).
