Nors žiema trauktis dar nenori, labiausiai laukiantieji pavasario jau gali pastebėti pirmuosius jo ženklus – rytines paukščių giesmes. Lietuviai žino, kad būtent sparnuočiai yra pirmieji pavasario pranašai, todėl GRYNAS.lt domisi, kuriuos paukščius migrantus jau galime išgirsti šiandien ir kada į Lietuvą suplūs daugiau pavasario pranašų.
Pilkosios žąsys
© V. Jusio nuotr.

Atidesni ir pavasario ženklus stebintys mūsų šalies gyventojai dar prieš keletą savaičių turėjo išgirsti pirmąsias paukščių giesmes. Lietuvą trumpam aplankius atodrėkiui, anksti ryte pragydo pirmieji pavasario pranašai.

Lietuvos ornitologų draugijos narys Liutauras Raudonikis sako, kad tais saulėtais rytais, ko gero, skambėjo didžiųjų zylių giesmės. Nors didžiosios zylės yra sėslių paukščių rūšis, kuri paprastai žiemoja Lietuvoje (dalis migruoja piečiau), didžiausia tikimybė išgirsti zylės giesmę yra per atodrėkį arba kai pasirodo saulutė.

Po truputį paukščius pradeda pastebėti ir gamtos fotografai, kurie socialiniuose tinkluose dalinasi įspūdžiais apie ankstyvuosius giesmininkus. Nors nerimaujama dėl artėjančių didelių šalčių poveikio pirmiesiems grįžusiems sparnuočiams, jų viešnage labai džiaugiamasi ir grožimasi.

Didžioji zylė
Didžioji zylė
© L.Kodis

Jau pastebimi pavieniai paukščiai migrantai

Didžiųjų zylių giesmės, prie lesyklų pasirodę alksninukų būreliai ir po truputį besitraukiantis šaltis yra pavasario pranašai, kurie reiškia, kad netrukus į Lietuvą sugrįš pirmieji paukščiai migrantai. Ornitologas L. Raudonikis pasakoja, kad jau vasario pradžioje jam teko stebėti kovus. Tiesa, tai kol kas tik klajojantys po mūsų šalį paukščiai: intensyvios kovų migracijos tikimasi vasario pabaigoje – kovo pradžioje.

„Pirmieji kovų būriai pastebėti vasario 9 dieną Tauragės apskrityje, toliau nuo miesto, laukuose. Būriavosi toliau nuo miestų, pakelėse. Panašu, kad šie ankstyvieji migrantai, kurie žiemoja netoliese, jau pajudėjo. Tačiau migracijos dar nėra, jie tik praskrenda, pastebimi tik pavieniai ankstyvieji artimieji migrantai. <...> Laukuose pasirodę kovai reiškia, kad šie paukščiai jau traukia arčiau savo perimviečių. Praėjus šalčiams, jau galime tikėtis masinio paukščių sugrįžimo“, – aiškina ornitologas.

Pašnekovas tęsia, kad į Lietuvą užsukusiems kovams šalies nepaliekantys dideli šalčiai neturėtų būti pražūtingi, nes mūsų krašte kažkiek kovų ir žiemoja, todėl bent kurį laiką ras kuo maitintis. Tačiau, anot ornitologo, šaltis ir sniegas pavojingiausi tada, kai prasideda masinė paukščių migracija. Deja, dėl pastaraisiais metais permainingo oro ir klimatinių sąlygų, išvengti netikėto speigo ar snygio sparnuočiams gali nepavykti ir pavasarį.

„Pagrindinė paukščių sugrįžimo sąlyga yra maistas. Tačiau, kai paukščiai ruošiasi skristi, jie nežino, kokia yra situacija toliau jų kelyje, todėl jų migracijos laiką lemia ir kitos sąlygos: oro temperatūra, paros cikliškumas (kai ilgesnės dienos). Visi šie ženklai yra signalas paukščiams, kad jiems jau laikas ruoštis kelionei“, – pasakoja L. Raudonikis.

Pirmieji grįžta žiemojantys netoliese

Pirmieji į Lietuvą grįžta tie paukščiai, kurie žiemoja kaimyninėse šalyse. Ornitologai šiuos sparnuočius vadina artimaisiais migrantais. Kaip pasakoja L. Raudonikis, vasario pradžioje Lietuvoje pasirodę pirmieji kovai, alksninukų būreliai taip pat priskiriami šiai paukščių kategorijai. Jei kovams migruojant Lietuvoje vis dar per šalta, kuriam laikui jie apsistoja Lenkijoje ar piečiau.

„Artimieji migrantai skrenda iki tam tikros ribos. Pavyzdžiui, iki pietų Lenkijos ir ties šalčio frontu jie sustoja, ten kuriam laikui apsistoja, maitinasi ir kai atšyla orai, skrenda toliau. Kai netikėtai pasirodo sniego, susiformuoja paukščiams nepalankios sąlygos, jie gali kelias dienas išgyventi ir trūkstant maisto. Mat prieš pradėdami skrydį, jie tam ruošiasi, aktyviai maitinasi, kad sukauptų riebalų atsargų, kurios nepaprastai svarbios ne tik kaip energijos šaltinis skrydžio metu, bet ir siekiant išgyventi esant nepalankioms sąlygoms“, – tikina ornitologas.

Pasak L. Raudonikio, vasario pabaigoje – kovo pradžioje grįš ne tik kovai, bet ir kiti ankstyvieji migrantai: „Manau, kad šalčiams praėjus, jau vasario pabaigoje, galime išgirsti vieversius, turėtų pasirodyti kovų būriai, pilkosios žąsys, paprastieji suopiai, kiek vėliau pempės. Tai yra tie ankstyvieji paukščiai, kurių galime tikėtis pirmųjų. Dar labai anksti parskrenda amaliniai strazdai, kartais irgi vasario pabaigoje, jei šilčiau.“

Grįžę paukščiai ruošiasi perėti. Lietuvos ornitologų draugijos narys L. Raudonikis pažymi, kad parskridę sparnuočiai po truputį užsiima teritoriją, renkasi perėjimo vietą, tvarko lizdus, tačiau iškart perėti neskuba: laukia tikrojo pavasario.

„Į Lietuvą parskridę paukščiai nebūtinai iškart puola perėti. Pavyzdžiui, kovai, kai grįžta į Lietuvą, pirmiausia užima kolonijas, pradeda sukti lizdus. O baltieji gandrai pasirodo anksčiau, bet kai kurie pavieniai iškart lizdus užsiima, juos tvarko, stebi teritoriją, tačiau perėti nepuola. Peri tik balandžio mėnesį“, – akcentuoja ornitologas.

Kovai
Kovai
© Deivido Makavičiaus nuotr.

Paukščių įpročiams įtakos turi klimato kaita

Tačiau mokslininkai pastebi, kad paukščių migracijos įpročiams įtakos turi klimato kaita. Anot L. Raudonikio, pastebima, kad ankstyvosios paukščių migracijos laikas išlieka toks pat, o vėlyvoji paukščių migracija persikėlė keletą savaičių.

„Kiek įtakos paukščių biologiniam ritmui turi klimato kaita, pasakyti sunku, tačiau šiuo metu kaip tik yra atliekami tyrimai tam išsiaiškinti. Moksliškai įrodyta, kad paukščių migracija susijusi su tam tikromis klimatinėmis sąlygomis žymiai platesniame regione, net ir netoli žiemojimo vietų. Paskutiniais metais stebima vėluojanti vėlyvųjų migrantų migracija. Tie paukščiai, kurie įprastai turi parskristi jau gegužės mėnesį, paskutiniais metais kartais vėluoja. Manoma, jog tai susiję su besikeičiančiomis sąlygomis (pvz., sausromis) jų tolimame migraciniame kelyje. Tuo tarpu ankstyviesiems migrantams labai stipriai klimato kaitos ilgamečiu laikotarpiu nesijaučia, – aiškina ornitologas. – Net istoriškai Vieversio dieną mūsų protėviai minėdavo vasario 24 d., kuomet ir pasirodydavo šie pirmieji migrantai. Nors keli anomališkai ankstyvi pavasariai nulėmė nepaprastai ankstyvą ir pirmųjų migrantų masinį atskridimą.“

Klimato kaitą, anot L. Raudonikio, galima įžvelgti ir stebint naujas paukščių rūšis Lietuvoje. Ornitologas pasakoja, kad jau 2010 metais mūsų šalyje apsigyveno bitininkai, kurie anksčiau gyvenę pietiniuose regionuose, stepėse. Pastaruosius metus Lietuvoje jie peri kasmet.

„Pastebimas pietinių paukščių rūšių pasislinkimas šiauriau, bet kartais yra nesuprantami plitimo procesai, nes nemažai ir rytinių rūšių plinta į vakarus, pavyzdžiui, sodinė nendrinukė, geltongalvė kielė, kūdrinis tilvikas. Naujų rūšių Lietuvoje atsiranda, bet, sakyčiau, kad daugiau jų atskrenda iš rytų nei iš pietų“, – komentuoja pašnekovas.

Lesykla – pagalba sparnuočiams

Ornitologai ir gamtininkai pažymi, kad ankstyviesiems į Lietuvą grįžtantiems paukščiams reikia ir žmonių pagalbos – lesyklėlių. Lesyklos iš svečių kraštų grįžusiems ir Lietuvoje žiemojantiems sparnuočiams labai reikalingos ir svarbios į šalį įsiskverbus dideliems šalčiams. Jose paukščiai gali maitintis ir išgyventi nepalankias sąlygas. Ornitologai pataria, kad vabzdžialesiams paukščiams (zylėms, bukučiams, geniams ir kt.) tinka kanapių, saulėgrąžų, juodgrūdžių, linų ir spygliuočių medžių sėklos, nesūdyti lašiniai, duona, varškė, kruopos, obuoliai, virti ryžiai, avižiniai dribsniai, sėmenys, aguonos, soros, avižos, pelai. Jeigu pakabinsite sūdytų ar rūkytų lašinių, paukščius kankins troškulys, o jo malšinimas sniegu gali prišaukti mirtiną ligą.

Vieversys Žuvinte
Vieversys Žuvinte
© Žuvinto biosferos rezervato direkcijos nuotr.

Grūdlesių paukščių mėgstamas racionas – sorų kruopos, kukurūzų grūdai, įvairių grūdų atliekos, linų, kanapių, spygliuočių medžių, moliūginių vaisių ir daržovių sėklos.

Mūsų krašte žiemojantys smilginiai ir juodieji strazdai bei svirbeliai labai mėgsta šermukšnių, šaltalankių uogas, gudobelių vaisius. O strazdus galima pamaloninti obuoliais, varškės, duonos trupiniais, razinomis be sėklų. Jeigu turite galimybę paukščius maitinti atokiau tankios civilizacijos esančios sodybos kieme ir jo aikštelėje padėsite paties įvairiausio maisto, tuomet sulauksite daugybės rūšių žiemojančių paukščių: ne tik dažniausių lesyklų svečių žvirblių ir zylių, bet ir kėkštų, kurapkų, geltonųjų startų, svilikų, juodagalvių sniegenų, strazdų, čimčiakų, svirbelių, šiaurės kikilių.

Taip pat GRYNAS.lt komanda su ornitologais yra demonstravę, kaip pagaminti lesyklėlę ir inkilą paukščiams, padaliję daugiau patarimų, ką galima ir ko negalima dėti į lesyklas.

Nors iš Lietuvos nesitraukianti žiema stabdo į šalį norinčius sugrįžti paukščius, ornitologai prognozuoja, kad jau greitai Lietuvos gyventojai galės džiaugtis kasrytinėmis sparnuočių giesmėmis.

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Metelių regioniniame parke į laisvę paleista pusšimtis retų vėžlių (17)

Birželio 22 d. Lietuvos zoologijos sodas bendradarbiaudamas kartu su Metelių regioninio parko...

Sausra žlugdo dar vieną verslą: norintiems užsidirbti miške atėjo sunkūs laikai (11)

Žmonės, eidami per pievą ir grožėdamiesi Lietuvos gamta , dažniausiai nekreipia dėmesio, kas...

Ko nedaryti miške, nenorint sukelti gaisro (20)

Įsibėgėjus vasariškiems orams, žmonės vis dažniau renkasi poilsį gamtoje. Tačiau tai...

Dėl didelio gaisrų pavojaus ketina riboti lankymąsi Lietuvos miškuose (41)

Dėl didelio gaisrų pavojaus artimiausiu metu ketinama apriboti gyventojų lankymąsi miškuose...

Kraujasiurbių antplūdis: kuriuos žmones uodai puola labiausiai ir kaip nuo jų saugotis? (41)

Puikų vasarišką poilsį gamtoje gali gadinti nuolat aplinkui zvimbiantys uodai ir kiti mašalai...

Top naujienos

Petro Gražulio dukrelės mama paviešino jų susirašinėjimą: galite suprasti, kaip jaučiausi Gražulis teismo keliu reikalaus vaiko globos (1217)

Po žinomo politiko Petro Gražulio pareiškimo, jog savo ir palangiškės Birutės Navickaitės...

Orai: po trumpo atokvėpio vėl bus karšta

Savaitės pradžioje orai bus gaivūs, daugelyje vietovių dar palis. Tačiau nuo savaitės vidurio...

Lietuvai gresia juodžiausias scenarijus ES: galime pradėti skaičiuoti valandas, kol visi masiškai pradės eiti į pensiją (511)

Per artimiausius 5-6 metus reikia sukaupti rezervą , kad mūsų socialinės apsaugos sistema 15...

Sunku patikėti, kad vienai šeimai teko išgyventi šitiek tragedijų (4)

Kodėl likimas vienai šeimai lėmė išgyventi tiek tragedijų ir negandų? Jų būta tiek daug, jog...

R. T. Erdoganas skelbia pergalę rinkimuose Turkijoje (8)

Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas (Redžepas Tajipas Erdoganas) paskelbė pergalę...

Kolumbijai nepasipriešinę lenkai – už aštuntfinalio borto (315)

Aukštą aštuntąją vietą FIFA pasaulio reitinge užimančios Lenkijos rinktinės pasirodymas...

Kada, jeigu ne vasarą: paaiškino, kaip reikia atsijungti nuo centrinio šildymo (6)

Atėjus šiltajam metų laikui vis daugiau butų ir kitų patalpų savininkų kreipiasi ieškodami...

Kaip nutiko, kad šunų kirpėjai meilę šunims nustelbė meilė vištoms (3)

Alytaus rajono Domantonių kaime per 40 rūšių paukščių auginantys Deimantė Esebua ir Robertas...

Kruviniausios šaudynės repo istorijoje: kai kurios mįslės neįmintos iki šiol (18)

Jauno reperio XXXTentacion – vieno žinomiausių vardų dalijimosi muzikos įrašais socialiniame...

Vairuojate automobilį su turbina? Šis straipsnis jums (27)

Kad ir ką bedarytumėte, dar niekam nepakenkė profesionalų patarimai. Ši auksinė taisyklė...