Iš viso Šauklių kraštovaizdžio draustinyje ketinama įkurdinti 20 šių gyvūnų. Tai būtų di­džiau­sia Lie­tu­vo­je muf­lo­nų ban­da, gy­ve­nan­ti lau­ki­nė­mis są­ly­go­mis apt­va­re. 

Anot Vals­ty­bi­nės sau­go­mų te­ri­to­ri­jų tar­ny­bos di­rek­to­rės Rū­tos Baš­ky­tės, Va­ka­rų Eu­ro­po­je gy­vū­nus nau­do­ti kaip na­tū­ra­lios gam­tos iš­sau­go­ji­mo prie­mo­nę jau se­niai įpras­ta. Žmo­nėms nu­sto­jus ūki­nin­kau­ti ver­tin­gos te­ri­to­ri­jos pra­de­da nyk­ti, už­žel­ti krū­mais ir me­džiais. Jų kas­met kirs­ti ne­ap­si­mo­ka, to­dėl į pa­gal­bą pa­si­tel­kia­mi ka­no­pi­niai gy­vū­nai. Pa­vyz­džiui, Lat­vi­jo­je prie Pa­pės eže­ro ga­no­si avi­jau­čiai ir lau­ki­niai ark­liai.

Pa­jū­rio re­gio­ni­nia­me par­ke uni­ka­lias pie­vas, kad ne­apaug­tų krū­my­nais, sau­go lie­tu­viš­kų veis­lių avys, Žu­vin­to re­zer­va­te pel­kė­mis mau­ro­ja įspū­din­go sto­to He­re­for­do kar­vės. Avis ir ož­kas pa­ma­rio pa­lvė­se no­ri­ma įveis­ti ir Kur­šių ne­ri­jos na­cio­na­li­nia­me par­ke.