Peri daugybė rūšių
Aplinkos ministerija anksčiau skelbė, kad kovo 15 d. prasideda aktyvus paukščių veisimosi laikotarpis. Jis tęsis iki rugpjūčio 1 d. Šiuo metu negalima kirsti ar intensyviai genėti saugotinų medžių – viešųjų želdinių ir želdynų. Privatiems želdiniams draudimas nėra taikomas, tačiau ministerija prašė žmones būti sąmoningus ir netrikdyti sparnuočių ramybės.
Nors šis metas gamtoje laikomas vienu jautriausių, Vingio parke jauniklius vedantiems sparnuočiams, kurių, ornitologo Gedimino Petkaus teigimu, čia peri 30-40 rūšių, teks pasiklausyti metalo koncerto. Nors tokio pobūdžio renginiai galėtų vykti arenose ar koncertų salėse, organizuoti didžiulį industrinio metalo koncertą pasirinkta didžiausiame sostinės parke, kuriame neretai turi sutilpti ir miestiečių, ir gyvosios gamtos interesai.
G. Petkus sako, kad poveikis paukščiams bus, o koks tiksliai pasakyti sunku, nes tokių matavimų nieks neatlieka ir tikroji situacija paaiškės jau po laiko. Šiuo metu, anot jo, kai kurie paukščiai jauniklius jau yra išperėję, kiti – šildo kiaušinius.
„Vingio parke peri įprastos parkų paukščių rūšys. Įvairių rūšių zylės, keletas musinukių rūšių, kielės, gausiai peri varnėnai, geniai, varniniai paukščiai, keršuliai, strazdai ir kt.
Parke gyvena dvi poros naminių pelėdų. Viena jų turi jau užaugusius skraidančius jauniklius, kitos poros pelėdžiukai dar tik laipioja ant šakų. Pelėdos jauniklius maitina naktimis, taigi per koncertą jie gali likti nelesę.
Sunku pasakyti, ar paukščiai dėl triukšmo paliktų lizdus su kiaušiniais. Kartais jie nepalieka lizdo net kai atidarai inkilą, pavyzdžiui, zylė. Kai žieduoji jauniklius ar atlieki monitoringą, ji tupi ant kiaušinių, dažnai net neišskrenda. Kitos paukščių rūšys yra jautresnės – pavyzdžiui, plėšrūs paukščiai.
Kai kurios paukščių rūšys, pavyzdžiui, varnėnai, zylės, su jaunikliais jau nebenakvoja, nes tiesiog fiziškai netelpa į lizdą. Vakare galima matyti į kitą vietą perskrendančių varnėnų būrelius, taip pat yra ir su kregždėm – kai jaunikliai ūgteli, jos nakvoja nendrynuose, prie vandens. Paukščiai jauniklius grįžta maitinti ryte. Patiems jaunikliams koncerto garsas, ko gero, kels kažkokį nerimą.
Prie upės dar gyvena tulžiai, bet jiems įtakos koncertas neturėtų turėti, nes estrada yra toliau. Daugiausiai garsas paveiks šalia estrados perinčius paukščius“, – kalbėjo ornitologas.
Svarbu parinkti tinkamą laiką
G. Petkus sako, kad labiau nei kelias valandas trunkančio koncerto keliamas triukšmas paukščius veikia naktimis leidžiami fejerverkai. Dėl tamsos paukščiams sunku susigaudyti erdvėje, iš išgąsčio jie dažnai atsitrenkia į stiklinių pastatų langus. Dabar kai vakarai yra šviesesni pirotechnikos pabaidyti sparnuočiai galėtų geriau susiorientuoti nei tamsią naktį.
Jis taip pat pridūrė, kad kelias valandas trunkantis koncertas yra geriau nei visą naktį švenčiamos Joninės, po kurių, pavyzdžiui, Verkių parke, kitą dieną paukščių beveik nesigirdi.
Gamtos fotografas ir buvęs aplinkos ministro patarėjas Marius Čepulis taip pat sutiko, kad konkrečiai įvertinti, kokią įtaką tokie koncertai daro paukščiams sunku, nes reikia tyrimų. Vis dėlto, anot jo, miesto paukščiai yra įpratę prie aplinkos triukšmo, kuris kartais būna net ir didesnis nei gali sukelti koncertas.
„Tragedijos nebus. Perintys paukščiai su jaunikliais naktimis nepalieka savo lizdų. Trumpalaikis triukšmas, kuris kils dėl kelių valandų koncerto, nieko nepakeis paukščių gyvenime. Aplink patį stadioną, kur vyks koncertas, jų gyvena mažiau. Gyvūnai miesto aplinkoje yra prisitaikę prie žmogaus ir triukšmo, todėl didelio streso jis nesukels.
Vingio parko estrada yra koncertų vieta. Tik nereikia didelių fejerverkų ir šaudymų, kas iš tikrųjų smarkiai gali išbaidyti paukščius ne tik dėl triukšmo, bet ir dėl taršos“, – sakė jis.
Vis dėlto M. Čepulis pridūrė, kad panašaus pobūdžio koncertus, jei įmanoma, geriausia būtų daryti antroje vasaros pusėje ar rudenį, kai paukščių jaunikliai jau būna užauginti.
