aA
Prieš beveik mėnesį GRYNAS.lt pakvietė skaitytojus balsuoti ir išrinkti gražiausią laukinės gamtos fotografijų konkurso „Gintarinis žaltys 2012” nuotrauką.
Geriausia fotografija DELFI skaitytojai išrinko per šaką persisvėrusią lututę
© Jono Barzdėno nuotrauka „Smalsutė“

Gamtos fotografų klubo NATUREPHOTO.LT ir „Žurnalo apie gamtą“ redakcijos organizuotam konkursui įvairūs gamtos fotografai atsiuntė per 2000 nuotraukų. Skaitytojų simpatijų nominacijai komisija atrinko 30 fotografijų su paukščiais, gyvūnais ar vabzdžiais. 

Balsavimas sulaukė didelio skaitytojų susidomėjimo, už įvairias fotografijas savo balsą atidavė beveik 9000 žmonių, o komentaruose dauguma negailėjo susižavėjimo kupinų komplimentų.

Kiaunės baiminasi, fotografo - ne

Balsavimo metu nebuvo atskleista fotografijų autorystė. Daugiausia skaitytojų simpatijų sulaukė per šaką persisvėrusios pelėdos – lututės nuotrauka. „Smalsutę“, kaip pelėdą pavadino pats autorius, įamžino fotografas Jonas Barzdėnas.

Ji toks paukštis, kuris praktiškai žmogaus visiškai nebijo. Tai lipau pas ją, o įlipt nebuvo lengva. Kaip beždžionė – viena ranka kabai ant šakos, kita mėgini fotoaparatą priderinti, nutaikyti tarp šakų. Kol lipau į medį, kol ji nelabai suprato, kas pas ją lipa...
J. Barzdėnas

Iš GRYNAS.lt žurnalistų sužinojęs, jog skaitytojai jo nuotraukai atidavė daugiausia balsų, J. Barzdėnas pirmiausia teiravosi, kuriai.

Mat tarp 30 komisijos atrinktų fotografijų pateko du fotografo įamžinti paukščiai – lututė ir gulbė rūke skendinčiame vandens telkinyje. J. Barzdėnas dirba Antaliedės girininkijos girininku ir prisipažįsta, jog automobilyje visuomet vežiojasi fotoaparatą.

„Fotografuoju gamtą seniai. Kadangi daug būnu gamtoje, tų kadrų gana daug ir pakliūna. Fotoaparatas mašinoj visada guli, - kalbėjo gamtos fotografas. - Malonu, kad skaitytojams patiko mano nuotrauka. „Gintariniame žaltyje“ dalyvauju jau trečią kartą, pirmame konkurse gavau diplomą už peizažą, pernai – už „Peizažo“ ir „Gamta ir žmogus“ temų nuotraukas.“

Kaip jam pavyko užfiksuoti per šaką persisvėrusią Lietuvos miškų slapukę? J. Barzdėnas pripažįsta, jog situacija buvo sudėtinga – pastebėjęs medyje tupinčią lututę jis pradėjo kopti į medį, laikydamas rankoje fotoaparatą.

„Ji toks paukštis, kuris praktiškai žmogaus visiškai nebijo. Tai lipau pas ją, o įlipt nebuvo lengva. Kaip beždžionė – viena ranka kabai ant šakos, kita mėgini fotoaparatą priderinti, nutaikyti tarp šakų. Kol lipau į medį, kol ji nelabai suprato, kas pas ją lipa... Nes pagrindinis jos priešas yra kiaunė. Jeigu kiaunė lipa – jai jau panika. Todėl taip persisvėrusi mėgino išsiaiškinti, kas vis tik lipa.
Kada įsitikino, kad ne kiaunė, o žmogus – nusiramino. Žmogus jai nėra priešas. Vėliau užlipau, kone per rankos atstumą ir padariau daugiau kadrų, tik šis fotografuotas iš apačios. Bėda tik ta, kad lututės yra tokios retos, kad per metus gal vieną kitą kartą ją pastebi. Ir tai tik žinodamas jų biologiją“, - apie lututės įamžinimo aplinkybes pasakojo J. Barzdėnas.

Fiksuoja tai, „ką pasiūlo gamta“

Visgi girininku dirbantis vyras pabrėžė, kad galimybė prisiartinti prie pelėdų –  išimtis. Trikdyti kitų paukščių rūšių ar, dar blogiau, lįsti per arti jų lizdų – negalima.

„Įstatymas netgi tai draudžia. Turi elgtis taip, kad tam paukščiui nepakenktum. O biologijos išmanymas praverčia ieškant retesnio paukščio. Pro langą gali pamatyti žvirblį ar zylę, bet kitus paukščius jau reikia žinoti, kur rasti. Dažniausiai tos fotografijos padaromos slėptuvėse. O slėptuvės – pelkėse, raistuose ar žiemą – po sniegu. Ir guli visą išeiginę dieną ar kažkada vakare – tikrai daug laiko tam reikia skirti“, - dėstė J. Barzdėnas.

Kai vertina žiūrovas, skaitytojas – jį labiau veikia emocija. Visai nesvarbu – kokios ten rūšys ar nuotraukos sudėtingumas. Įdėk kokį jauniklį – ar žvėries, ar paukščio - ir visi žiūrės, prabus kažkokie tėviški ar motiniški jausmai ir tas kadras atrodys nuostabiai gražus. Manome, kad to taip pat reikia.
R. Barauskas

Kai kurie fotografai „medžioja“ konkrečią retą rūšį ar koncentruojasi tik į žinduolius, tik į gamtos peizažus. Tuo metu J. Barzdėnas teigia fotografuojantis tai, „ką pasiūlo gamta“.

„Specialiai kažko neieškau. Gamtoje, miške visada yra kažkas įdomaus. Tai aš mėginu prie jos prisiderinti, o ne išgauti kokį nors iš anksto suplanuotą kadrą. Pastaruoju metu fotografuoju daug peizažų. Fotografuoju paukščius, pasitaiko – fotografuoju ir žvėris“, - dėsto gamtos fotografas.

J. Barzdėnas anksčiau yra keliavęs po Kareliją, Altajaus kalnus, Karakumų dykumą, Laplandiją.
Dabar fotografas vėl „grįžo“ į Lietuvos gamtą.

„Jaunystėj daugiau keliaudavau. Tos kelionės buvo į kalnus, kur nors už poliarinio rato, į tundrą. Dabar tam nei to laiko tiek lieka ir sveikatos neužtektų po kalnus kopinėti. O ir Lietuvoje gamta vertinga, nė kiek ne blogesnė, nei kitur. Ko gero – netgi turime geresnę gamtą, nei kaimynai. Ypač nei Vakarų Europa, kurios gamta jau nustekenta. Kokioje Olandijoje, Belgijoje, matyt, likę kokios 5 varlės ir du gandrai“, - juokėsi J. Barzdėnas.

Skaitytojai - emocionalūs vertintojai

Konkurso „Gintarinis žaltys 2012” organizatorius, gamtos fotografas Romualdas Barauskas teigia, jog idėja įsteigti dar vieną, skaitytojų specialųjį prizą kilo suvokus, jog ne visas nuotraukas gali įvertinti pagal sudėtingumą, apšvietimą ir kitus profesionalų galvoje gimstančius kriterijus.

„Kai kokias nors „mis“ renka, juk visuomet yra ir žiūrovų simpatija, - juokėsi fotografas. - Mes, komisija, vertiname dalykine prasme: nuotraukos sudėtingumą, meninę kompoziciją. Patyrę žmonės vienas nuotraukas išskiria kaip vertingesnes. Kai vertina žiūrovas, skaitytojas – jį labiau veikia emocija. Visai nesvarbu – kokios ten rūšys ar nuotraukos sudėtingumas. Įdėk kokį jauniklį – ar žvėries, ar paukščio - ir visi žiūrės, prabus kažkokie tėviški ar motiniški jausmai ir tas kadras atrodys nuostabiai gražus. Manome, kad to taip pat reikia.

Tiesą sakant, DELFI skaitytojų pasirinkimas – gana netikėtas. Nuotraukas atrinkome, kad jos būtų iš gyvosios gamtos, kad konkuruotų gyvūnai su gyvūnais. Mano akimis žiūrint, galvojau, kad kitos nuotraukos bus pastebėtos. Bet vėliau, kai žiūrėjome, kuri nuotrauka buvo antra ir trečia (pagal skaitytojų balsų skaičių, - red. past.) – suveikė emocija, grynai nuotraukos emocija.“

Žiūrovų balsavimui buvo pateiktos nuotraukos iš nominacijų „Žinduoliai“, „Paukščiai“, „Gyvūno portretas“, „Makropasaulis“, „Gamtos akimirka“.

„Tai – šių penkių nominacijų geriausi darbai. Dar kelios nuotraukos buvo pridėtos papildomai, kaip vertingesni, įdomesni gyvosios gamtos kadrai“, - teigė R. Barauskas.

„Jonas turi galimybę fotografuoti ir darbe, ir laisvalaikiu, - specialaus prizo laimėtojo darbus įvertino R. Barauskas. - Ar netyčia kažką sutikti, ar kokį įdomesnį epizodą pamatyti. Jo darbai tuo ir pasižymi, kad jie nėra tokie „iškankinti“, kaip mes sakome. Taip kad: „sėdėjau, sėdėjau, tos vienos rūšies ir laukiau“. Kaip jau minėjau, čia veikia emocijos. Kad ir ta gulbė (antra J. Barzdėno fotografija, - red. past.), kai kurie fotografai jų net nefotografuoja nes, žinot, ką čia – gulbė. Tarsi niekas. O žmonėms tokia fotografija patinka – geram apšvietime, graži situacija, ji paveikia emociškai. Taigi J. Barzdėnas skaitytojų laureatas - pelnytai.“

Gamta Lietuvoje turtingesnė, tačiau „slepiasi“

Į finalinį konkurso etapą pateko 200 nuotraukų. 2000 nuotraukų, pateiktų konkursui – tai daug ar mažai Lietuvoje? R. Barauskas svarsto, jog gamtos fotografija turi tam tikrą specifiką. Tuo užsiimantys žmonės dažniausiai domisi pačia gamta, atpažįsta paukščius, gyvūnus, vabzdžius.

„Gamtos fotografai – tai nebūtinai gamtininkai pagal specialybę. Toje bendruomenėje dominuoja žmonės iš visai kitų sferų, kurie visai kitur mokosi ar dirba, ir jiems tai – kaip hobis. Tačiau kartu jie tampa savotiški gamtininkai – jie domisi gyvūnais, augalais, jų gyvenimu. Svarbi ir ta etinė pusė - kad tu teisingai elgtumeis gamtoje. O jei nori padaryti gerą kadrą, ypatingai kokių žinduolių – nėra šansų, jei nepažįsti jų gyvenimo.

Lietuvoje yra keli šimtai žmonių, kurie sąmoningai užsiima gamtos fotografija. Žinoma tokių, kurie išėjo į gamtą ir kažką kažkaip nufotografavo, turbūt - kiekvienas.Tačiau tam tikrą profesionalumo lygį pasiekusių bus mažiau nei šimtas. Ir kasmet dar kažkas - „pabando save“. Nemanau, kad artimiausiu metu peržengsime tą 100 dalyvių skaičių, kurie iš tiesų gali dalyvauti tokiame konkurse“, - svarstė „Gintarinis žaltys 2012“ konkurso organizatorius.

Fotografas pridūrė, jog Lietuvoje fotografuoti laukinę gamtą – sudėtingiau. Afrikoje ar Amerikoje laukiniai gyvūnai nėra tokie baikštūs.

„Lietuvoje likę natūralūs miškai, natūralūs upių slėniai, natūralios pievos, natūrali augmenija, bendrijos, ekosistemos. Tik nuo to fotografui ne lengviau. Nes fotografija – tai spalvos, šviesa. Pažiūrėkite – kalnuose visada bus gražu. O pas mus – ne visada... Ir patys gyvūnai – aš pats daugiau žinduolius fotografuoju – vyksta medžioklės ir jie labai atsargūs, žmonių bijo. Šiaurės Amerikoje stoja krūva mašinų ir žiūri, kaip elnias ganosi. Žvėrys nereaguoja į žmogų. Gamtos turtingumo prasme pas mus visko nepalyginamai daugiau, tačiau... padaryti nuotrauką vis tiek sudėtinga“, - teigė fotografas.

Laukinė gamta įsikurs Vyriausybėje

Organizatorių siekis - kad šis konkursas būtų ne tik gamtos fotografų, bet ir visų Lietuvos gamtosauginių organizacijų šventė - didžiulė, svarbi, įsimintina ir reikšminga gamtosauginė akcija, o fotografijų albumas - puiki Lietuvos gamtos vizitinė kortelė, kurią su pasididžiavimu būtų galima demonstruoti visoje Europoje.

237 fotografijos bus sudėtos į albumą „Lietuvos laukinės gamtos fotografija 2012”. Gegužės 8 -ą dieną Vyriausybės rūmuose bus atidaryta geriausių konkurso darbų - įvairių kategorijų laureatų, specialiųjų prizų laimėtojų darbų paroda. Vyriausybėje bus galima peržiūrėti apie 40 laukinės gamtos fotografijų.

Vėliau paroda keliauja į kitus Lietuvos miestus, kurių aktyvistai susisiekia su konkurso organizatoriais.

Praėjusių metų konkursų geriausi darbai eksponuojami Tado Ivanausko zoologijos muziejuje, Kauno klinikose.

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Paskelbta ekstremali situacija Kėdainių savivaldybėje – stipriai užterštas Nevėžis (15)

Penktadienį, rugsėjo 21-ąją, Kėdainių rajono savivaldybės Ekstremalių situacijų komisija...

400 reptilijų po vienu stogu gyvena prancūzo namuose

Gyvenimas su aligatoriumi po vienu stogu daug kam prilygtų pragarui. O štai Philipas Gillettas...

Įvertinkite patys, kaip Labanoro giria keitėsi nuo 1984 m. iki šių dienų: viską parodo palydovinės nuotraukos (317)

Literatūroje Labanoro giria apibūdinama kaip antras pagal plotą miškų masyvas Lietuvoje. Girios...

Ruduo sukūrė nepakartojamus saulėlydžius (22)

Pasigėrėkime saulėlydžiais, kol ruduo dar ankstyvas, saulėtas ir šiltas – kai orai taps...

Valensijoje vos nepaskendo ką tik pasaulį išvydusi zebro jauniklė

Džiugus įvykis – zebro mažylės atėjimas į šį pasaulį Valensijos safario parke – vos...

Top naujienos

Kodėl legendinis Sergejus Bubka savo sunkiausią pergalę atšventė Vilniuje su krepšininkais? interviu

Lietuvoje rugsėjo pradžioje viešėjęs ir kartu su buvusios SSRS krepšinio rinktinės nariais...

Netikėti paramos būstui rezultatai: išsikelti į regioną panoro šimtai miestiečių kreiptis dar nevėlu (32)

Regionų atgaivinimas ir emigracijos mažinimas – tokie yra pagrindiniai paramos jaunų šeimų...

Šių dalykų Ušackas dabar nenorėtų prisiminti: Pavilionis priminė jo kalbas apie Rusiją Priežiūros komitetas įspėjo Pavilionį  (185)

Savo ketinimų dalyvauti prezidento rinkimuose atsisakęs parlamentaras Žygimantas Pavilionis...

Lauko reklama sukėlė didžiulį pasipiktinimą: ar tai butai naktinėms plaštakėms? (12)

Nekilnojamojo turto vystytojai ieško pačių įvairiausių reklamos sprendimų, kad tik patrauktų...

Sinoptikų prognozė – be šviesių akimirkų: rytoj ryte pasiruoškite gramdyti ledą (36)

Sinoptikė Izolda Marcinonienė perspėja, kad ateinanti naktis gali atnešti dar didesnių...

Bogušienė kirto ministerijai: turime išsaugotą susirašinėjimą, po kurio ir margarinas virto sveiku produktu papildyta SAM komentaru (192)

Maisto technologė Raminta Bogušienė antradienį išplatino spaudos pranešimą, kuriame kaltina...

Italas lietuviams išdavė skaniausio pesto receptus (2)

Genujiečiai jau daug metų stengiasi, kad ryškiai žalias ir kvapnus bazilikų padažas patektų į...

Stilistė atsakė į subtilų klausimą: ar padoru po drabužiais nesegėti liemenėlės? (4)

Stilistė Viktorija Šaulytė sostinėje vykusiame mados renginyje dalijosi stiliaus patarimais ir...

Donore tapusi Vida: atiduodi inkstą ir gauni sveiką normaliai gyvenantį žmogų (1)

Tai sako Vida Svetlikauskienė, padovanojusi inkstą savo vyrui. Žmonėms labai sunku apsispręsti...