„Tikimės, kad kaimynai, reguliuodami Neries vandens lygį, atsižvelgs į susidariusią padėtį. Jie gali paleisti daugiau vandens ir taip pagelbėti vandens augalijai ir gyvūnijai“, – sako Kęstutis Mažeika.
Laiške Baltarusijos gamtos išteklių ir aplinkos apsaugos ministerijai klausiama, ar Baltarusijos teritorijoje buvo vykdyta kokia nors veikla, dėl kurios, vyraujant sausringiems orams, galėjo pažemėti vandens lygis Neryje, ir prašoma imtis visų būtinų priemonių gamtiniam upės debitui palaikyti.
GRYNAS.lt primena, kad antradienį Lietuvoje paskelbta hidrologinė sausra.
Atlikti skaičiavimai, palyginus faktinį ir žemiausią vidutinį daugiametį vandens lygį. Nustatyta, kad iš 48 šalies vandens matavimo stočių 28-iose stotyse vandens lygis yra žemesnis arba lygus žemiausiam vidutiniam daugiamečiam šiltojo laikotarpio vandens lygiui.
Hidrologinė sausra nacionaliniu mastu skelbiama, kai daugiau nei pusėje vandens matavimo stočių stebima lokalaus pobūdžio hidrologinė sausra. Dėl sausų ir karštų orų kol kas labiausiai nukentėjo Šešuvio upė ties Skirgailais, Sanžilės kanalas ties Bernatoniais, Nemunas ties Panemune ir Neris ties Jonava. Šiose vandens matavimo stotyse vandens lygis nusekęs 20-30 cm žemiau žemiausios vidutinės daugiametės reikšmės.
LHMT prognozėmis, artimiausiu metu bus vėsesni, su trumpais lietumis orai. Ilgesnio ir gausesnio lietaus laukiama penktadienį ir šeštadienį, bet kol kas upėms ir ežerams tai didelės įtakos neturės, vandens lygis keisis nežymiai.
K. Mažeika sako, kad padėti atstatyti Neries lygį Baltarusija turėtų būti suinteresuota dėl žuvų išteklių.
„Gyvūnų buveines turime saugoti bendrai (...). Pasekmės bus ir jiems, jeigu pas mus žus daug gyvūnijos ir buveinių“, – BNS teigė ministras.
„Mūsų lašišos, šlakiai, upėtakiai atplaukia ir iki jų (Baltarusijos – BNS) neršti. Žvejams nauda. Vyksta žvejybinis turizmas, važiuoja žmonės žvejoti pas juos į aukštupį, į mažesnius intakus (...). Didesnės žuvys grįš, jeigu nerštaviečių būklė bus tinkama, nes nukritus vandens lygiui, sužėlus augalams, gali jų būklė kisti – gali dumblėti, per daug sušilti (...) Žuvys yra bendras reikalas“, – kalbėjo K. Mažeika.
Anot jo, nuo 1999 metų Lietuvoje į lašišų išteklius investuoja virš 20 mln. eurų.
K. Mažeika antradienį LRT laidai „Dienos tema“ sakė besitikintis iš Baltarusijos „teigiamo atsakymo“. Ministras BNS sakė, kad atsakymas turėtų būti gautas kitą savaitę.
„Bus įdomu, kaip atsakys Baltarusija, nes sausra ne tik Lietuvos teritorijoje – , ir Baltarusijoje kritulių nebuvo pakankamai. (...) Užtvankos ir dirbtiniai baseinai sudaro kliūtis papildomas vandeniui, nes didžiulio miesto vandens vartojimas paremtas upės galimybėmis, o tos galimybės sumažėja žiūrint į žemupį, į mūsų teritoriją“, – kalbėjo ministras.
K. Mažeika žada dar šią savaitę situaciją aptarti su Baltarusijos ambasados darbuotojais Lietuvoje.
Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba šią savaitę nacionaliniu mastu paskelbė hidrologinę sausrą, nustačius, kad daugiau nei pusėje vandens matavimo stočių jo lygis yra žemesnis už vidurkį.
Šios tarnybos hidrologė Ramutė Bataitienė BNS sakė, kad Neries lygis šiuo metu yra 41 centimetru žemesnis nei liepos vidurkis ir 73 centimetrais mažesnis nei metinis vidurkis.
Neris yra antra pagal dydį Lietuvos upė po Nemuno. Šios upės ištakos yra Baltarusijoje, ji teka per Vilnių, Kernavę, o į Nemuną įsilieja ties Kaunu.
Prie Neries ištakų baltarusiai yra pastatę vandens rezervuarą, todėl turi galimybę atidarę šliuzus padidinti vandens lygį upėje.
