Priežastis elementari – globalus klimato atšilimas nepripažįsta valstybių sienų ir tai, kas vyksta kituose regionuose, gali atsiliepti mums tiesiogiai. Todėl negalime provincialiai susitelkti į savas problemas, privalome mąstyti globaliau – mums turi rūpėti, kad gamta naikinama visame pasaulyje.

Ypač didelė problema yra masiškai naikinami atogražų miškai. Ir visa tai yra dėl nepasotinamo žmonijos apetito palmių aliejui. Džiunglės kertamos, o jų vietoje sodinamos alyvpalmių plantacijos. Palmių aliejų daugelis iš mūsų naudoja kiekvieną dieną (tačiau ne visi tą žinome) – šį augalinį riebalą ypač pamėgo pramonė. Palmių aliejaus rasite maisto produktuose, kosmetikos priemonėse ar degaluose.

Taigi, palmių aliejų vartojame beveik visi – valgydami picą ar šokoladinį skanėstą, prausdamiesi muilu ar į automobilio baką pildamį biodyzeliną. Beveik kiekvienas iš mūsų prisideda prie atogražų – didžiųjų žemės plaučių – naikinimo.

Kada tepti kremą

Atogražų miškams gresia išnykimas

Alyvpalmių plantacijos dengia jau daugiau nei 27 mln. ha žemės ploto. Dirbamos žemės ploto Azijoje ir taip trūksta, todėl naujas alyvpalmių plantacijas užveisti lengviausia iškirtus mišką. Ne tik kertamos džiunglės, bet ir sausinami durpynai – dėl šios priežasties didėja šiltnamio dujų koncentracija, daugėja pavojingų gaisrų. Be to, plantacijoms užveisti reikia išdeginti pomiškį, todėl į orą išskiriamas didelis anglies dioksido. Vietos valdžia miškų kirtimo arba nekontroliuoja, arba užmerkia akis (juk palmių aliejaus gavybos pajamos papildo valstybės biudžetą, mažėja socialinė įtampa.)

2018 - 2019 m. palmių aliejaus gavyba sparčiai išaugo – pagaminta apie 73 mln. t palmių aliejaus. Numatoma, kad iki 2020 m. palmių aliejaus vartojimas išaugs beveik 70 proc. ir jei nebus apribota šio produkto paklausa, dar 17 mln. hektarų bus paversta „žaliąja dykuma“, t.y. džiunglių vietoje vešės alyvapalmių monokultūra.

Apie 88 proc. palmių aliejaus yra išgaunama Malaizijoje ir Indonezijoje. Pasaulio gamtos fondo duomenimis kas valandą Indonezijoje ir Malaizijoje yra „išvalomas“ 300 futbolo stadionų laukų plotas vien tam, kad atsirastų vietos palmių plantacijoms.

Daugeliui retų Azijos gyvūnų rūšių gresia išnykimas. Plečiant alyvpalmių plantacijų plotus, nyksta atogražų miško ekosistema – trikdomos sudėtingos mitybos grandinės, natūralūs gyvūnų migracijos keliai.

Tiesiant kelius ir kuriant palmių aliejaus infrastruktūrą, atogražų miškų masyvai yra skaidomi – tai palengvina medžioklės sąlygas nelegaliems medžiotojams ir brakonieriams. Be to, sunkiau gyvūnams judėti skirtingose teritorijose, kyla pavojus gyvūnų populiacijos gyvybingumui. Orangutangams, leopardams, malajiniams lokiams, gibonams, Sumatros drambliams, tigrams bei galybei kitų rūšių gresia išnykimas.

Palmių plantacija

Palmių aliejaus žala neapsiriboja vien gyvąja gamta. Vietos ūkininkai užsiimantys alyvpalmių auginimu dažnai įklimpsta į skolas ir yra išnaudojami didžiųjų aliejaus spaudimo įmonių. Be to, nepajėgdami investuoti į plantacijų atnaujinimą ilgainiui nuskursta.

Kodėl žmonija taip pamėgo palmių aliejų?

Šis produktas turi didelį sočiųjų riebalų rūgščių kiekį (41 proc.), todėl yra termiškai stabilus ir nesvyla. Kitas privalumas - lėta oksidacija, kuri užtikrina didelį galiojimo laiką arba kietėjimą esant kambario temperatūrai, o ši savybė maisto pramonėje yra labai vertinga. Lyginant palmių aliejų su gyvuliniais riebalais (pvz., sviestu arba taukais), palmių aliejus yra labiau maistingas. Be to, palmių aliejų pagaminti yra pigiau nei daugelį kitų riebalų.

Dėl šių priežasčių palmių aliejų ypač pamėgo maisto, kosmetikos, buitinės chemijos, farmacijos, pramoninių tepalų ir degalų pramonės įmonės. Būtent didžiosios korporacijos yra labiausiai atsakingos už palmių aliejaus industrijos plėtrą – jos superka didžiąją dalį palmių aliejaus ir skatina Azijos šalis į rinką patiekti dar didesnį kiekį aliejaus.

Spaudžiant nevyriausybinėms organizacijoms ir aplinkosaugos aktyvistams, verslas bando kontroliuoti palmių aliejaus gavybos procesą, tačiau ne visada šios pastangos yra pakankamos. Dažnai vardan siaurų ekonominių interesų, pasaulinės korporacijos užmerkia akis prieš augmenijos ir gyvūnijos genocidą.

Padaryti galime daug

Džiugu, kad vis daugiau nevyriausybinių organizacijų, atsakingų verslų ir sąmoningų piliečių aktyviai priešinasi palmių aliejaus pramonės plėtrai. Veiksmai įvairūs – nuo gyventojų edukacijos, alternatyvių žaliavų naudojimo iki radikalių prieš korporacijas nukreiptų protestų. Pamažu ekologinės katastrofos grėsmę supranta ir politikai – Europoje jau matome pirmas realias pastangas riboti palmių aliejaus vartojimą.

Kuo daugiau žmonių supras šią problemą, tuo stipresnio atkirčio palmių aliejaus industrija sulauks. Tikiu, kad vis daugiau Lietuvos gyventojų, ypač jaunų ir iniciatyvių žmonių, nesitaikstys su šia problema – vengs palmių aliejaus turinčių produktų, palaikys ir rems prieš klimato kaitą nukreiptas iniciatyvas. Nenumokime ranka – būkime sprendimo, o ne problemos dalimi.