Netikėtas sprendimas leisti taip atsikratyti atliekomis gimė vadinamojo tarpuvaldžio laikotarpiu, iškart po naujojo Seimo rinkimų.

Į Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamentą kreipėsi Vakarų laivų gamykla. Įmonė pateikė prašymą iš jos teritorijoje esančių trijų dokų išvalyti susikaupusį dumblą ir gruntą.

Lietuva iki šiol taip ir neįgyvendino prieš aštuonerius metus planuoto projekto statyti užteršto grunto saugojimo aikštelę.

2000 m. Pasaulio bankas, Lietuvos Respublikos finansų ministerija ir Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija pasirašė paskolos ir garantijos sutartį dėl uosto įplaukos rekonstravimo projekto. Jo vertė buvo 7 mln. JAV dolerių.

Tačiau šiame projekte numatyta užteršto grunto aikštelė taip ir nebuvo pastatyta.

Bus ir švino, ir gyvsidabrio

Pasak Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento direktoriaus Andriaus Kairio, iš trijų laivų remonto dokų paimtų mėginių tik vieno laboratoriniai tyrimai pasirodė patenkinami.

"Leidimas buvo duotas prieš mėnesį. Vieno iš dokų tyrimai pasirodė mažiausiai užteršti. Vienų metalų dar randama, tačiau kitų jau nebėra. Bendrovė norėjo ne visai išvalyti, o tik pagilinti doką. Norėdami pasitikrinti paprašėme paimti mėginius antrąkart. Šiuo metu laukiame atsakymo", – aiškino A.Kairys.

Laivų gamyklos dokuose susikaupusiame dumble paimtas mėginys beveik siekia pavojingiausią klasę.

"Buvo rasta švino, cinko, nikelio, kadmio, chromo ir net gyvsidabrio. Mėginys atitiko trečią grunto užterštumo klasę, jis turi būti skandinamas iki 10 mylių nuo kranto", – tikino A.Kairys.

Labiausiai užterštas gruntas priskiriamas ketvirtajai klasei.

Išpils dvi baržas

Viena arba dvi baržos su 36 tūkst. kubinių metrų užteršto grunto jūroje turėtų nuskęsti iki kovo 31 d.

Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos vadovas Sigitas Dobilinskas aiškino, kad kol kas dar nėra paskelbtas konkursas dokų išvalymo darbams atlikti.

"Laukiama tyrimų atsakymų. Išaugus statybų kaštams, buvo nuspręsta, kad užteršto grunto aikštelės nėra tikslinga statyti. Atsirado tokia įmonė, kaip "Toksika", kuri gali išgabenti gruntą į Dumpius. Jei mokslininkai atliko tyrimus, o aplinkos agentūra leis, kodėl gi ne? Jei tas gruntas nėra pavojingas ir ten, kur yra išpilama, visi plaukia menkių gaudyti, tai kodėl gi negabenti? Atmosfera yra taip pat užteršta, bet mes ja kvėpuojame", – palygino uosto direkcijos vadovas S.Dobilinskas.

Kaimynės šalys nesupras

Paveldosaugininkas Naglis Puteikis mano, kad dėl tokio Lietuvos sprendimo nenudžiugs kaimyninės Baltijos jūros šalys.

"Mano galva, pažeidžiami ne tik įstatymai, bet ir tarptautinės konvencijos. Ne tik kaimynai, bet ir palangiškiai, ir Girulių gyventojai labai greitai pajus sunkiųjų metalų poveikį. Pirmiausiai juos išbers dėmėmis nuo šių metalų, o vėliau dar gausime ultimatumus iš šalių kaimynių, nes nė viena jų to nedaro. Tiems, kas davė leidimus, reikia baudžiamąsias bylas kelti", – aiškino politikas.

Gamtosaugininkai tvirtina, kad sovietmečiu sunkiaisiais metalais užteršto grunto pylimas į atvirus vandenis privedė prie ruonių išsigimimo. Esą jautriausiai į cheminį užterštumą reagavo ruonių patelės, smarkiai vystėsi jų nevaisingumas.

Europarlamentaras Eugenijus Gentvilas tvirtino, kad šis sprendimas pasaulio kontekste bus suprastas neigiamai.

"Ar po tokių žingsnių mes galėsime kelti balsą dėl šiaurės dujotiekio tarp Rusijos ir Vokietijos? Dujotiekio pavojus yra potencialus, o čia patys keliame ne potencialų, o realų pavojų – paimame ir išverčiame chemikalus į jūrą, – tiesiog numariname jūros dugną", – stebėjosi E.Gentvilas.