Vienas įspūdingiausių ir gražiausių Lietuvos ežeruose augančių augalų yra baltoji vandens lelija. Deja, intensyvėjant žemės ūkiui ir gyvulininkystei, baltųjų vandens lelijų labai sumažėjo, todėl jos įtrauktos į saugomų augalų rūšių sąrašus. Kokie veiksniai lemia baltųjų vandens lelijų populiacijos pakitimus, kur dar galima rasti nepaprastų žiedų ir kokios baudos gresia tiems, kurie sugalvoja jų nuskinti?
Už saugomo augalo skynimą taikoma bauda
© DELFI montažas

Nykti pradėjo dar XX amžiuje

Vasarą viena smagiausių pramogų yra viešnagė prie ežero. GRYNAS.lt jau rašė, kokių taisyklių reikia laikytis stovyklaujant gamtoje, kad netektų mokėti baudų ir nebūtų padaryta žalos gamtai. Tačiau suklysti svečiuojantis prie ežero galima ne tik pažeidus stovyklavimo taisykles. Lietuvoje yra nemažai rūšių augalų, kurių nevalia skinti, trypti ar kitaip naikinti. Tarp jų – ir baltoji vandens lelija.

Gamtos tyrimų centro Botanikos instituto Floros ir geobotanikos laboratorijos mokslininkas dr. Zigmantas Gudžinskas pasakoja, kad baltoji vandens lelija gerokai retesnė už paprastąją vandens leliją. Ji auga šiek tiek švaresniuose ežeruose, nes yra jautresnė aplinkos poveikiui nei paprastoji lelija.

„Baltoji vandens lelija paplitusi beveik visoje Lietuvoje. Kaip tik šiuo metu atnaujinamas saugomų augalų rūšių vertinimas, taip pat – ir baltųjų vandens lelijų. Liepos mėnesio pirmomis dienomis turėtų būti aišku, kuriai kategorijai priklauso šis vandens augalas, – pažeidžiamų ar nekeliančių susirūpinimo. Gali būti visaip, bet šiuo metu dar negalime tiksliai pasakyti“, – sako mokslininkas.

Jis prisimena, kad anksčiau baltųjų vandens lelijų būta kur kas daugiau. Deja, dėl intensyvėjančio žemės ūkio ir gyvulininkystės XX amžiaus antroje pusėje jos pradėjo sparčiai nykti.

„Ko gero, sparčiausiai baltųjų lelijų pradėjo mažėti ir užželti ežerai maždaug XX a. 6–7 dešimtmetyje. Tuomet buvo labai daug žemės ūkio fermų, pristatytų ežerų pakrantėse, niekas nesirūpino vandens valymu, visos nuotekos keliaudavo į upes ir ežerus. Tada jų ir pradėjo mažėti“, – aiškina Z. Gudžinskas.

Mažažiedė vandens lelija
Mažažiedė vandens lelija
© Shutterstock

Nykimą lemia vandens tarša

Pagrindinis veiksnys, lemiantis baltųjų vandens lelijų populiacijos pokyčius, anot dr. Z. Gudžinsko, yra vandens telkinio tarša. Mokslininkas pabrėžia, kad šie vandens augalai auga tik švariuose, skaidriuose vandens telkiniuose. Šiuo metu jų tik ten ir galima rasti. Tam, kad baltųjų vandens lelijų mažėja, įtakos turi vis didėjanti paviršinių vandens telkinių tarša, kuri lemia ežerų užžėlimą (užpelkėjimą).

„Populiacijos svyravimus lemia vandens tarša ir vandens telkinių eutrofikacija (užpelkėjimas, užžėlimas) – ir natūrali, ir sukelta žmogaus. Švarus, skaidrus vanduo yra pagrindinė sąlyga, kad augtų baltosios vandens lelijos. Jos labai mažai reaguoja į temperatūrą, o vanduo, kuriame jos auga. vis tiek visą laiką įkaista mažiau ir atvėsta greičiau“, – pasakoja Z. Gudžinskas.

Pelkėjimui įtakos turi intensyvi žemdirbystė ir gyvulininkystė

Ežero užpelkėjimas (arba kitaip – virtimas pelke) yra natūralus procesas. Tačiau, kaip portalui GRYNAS.lt yra sakęs Vilniaus universiteto Hidrologijos ir Klimatologijos katedros prof. dr. Gintaras Valiuškevičius, užžėlimą sukelia dvejopos priežastys: natūralus ežero senėjimas ir žmogaus veikla. Natūralus ežero pelkėjimas yra neišvengiamas lėtas procesas, kuris netgi papildo vandens telkinį bioįvairove. Tačiau, kai pelkėjimas prasideda dėl taršos, tuomet sutrikdoma ežero ekosistemos pusiausvyra. Procesas, kai ežeras pelkėja ne dėl natūralaus senėjimo, vadinamas eutrofikacija. Hidrologas G. Valiuškevičius tvirtino, kad ją sukelia cheminių medžiagų, nuotekų patekimas į vandenį, o bene didžiausią poveikį daro žmogaus ūkinė veikla.

„Natūraliomis sąlygomis pelkėjimo procesas vyksta labai ilgai, ne vieną tūkstantį metų. Tačiau pastaruoju metu ne tik Lietuvoje, bet ir visame pasaulyje pastebimas kokius 10 kartų greitesnis nenatūralus ežerų pelkėjimas, kai įsikiša žmogus: ežerai teršiami ir pažeidžiama to ežero vidinė autoreguliacinė sistema, struktūra nebegali susireguliuoti taip, kad jis išsilaikytų kaip ežeras. Iš pradžių darosi dumblas, vėliau auga kiti augalai, ir ežeras po truputi seklėja, pelkėja“, – aiškino mokslininkas.

Žmogaus įsikišimą į ežero gyvavimo ciklą hidrologas vadino antropogeniniu poveikiu. Jam galima priskirti tiesioginę žmogaus įtaką teršiant ežerą, pavyzdžiui, tai gali būti nuotekų paleidimas į patį ežerą ar į upę, kuri įteka į ežerą, vandens lygio reguliavimas ir panašiai. Toks vandens telkinys jau nebetinkamas baltosioms vandens lelijoms.

Mažažiedė vandens lelija
Mažažiedė vandens lelija
© Shutterstock

Yra 3 vandens lelijų rūšys

Vandens lelijos yra žoliniai, daugiamečiai augalai, turintys gerai išsivysčiusius šakniastiebius ir plūduruojančius didelius lygiakraščius lapus. Žiedai pavieniai, iškilę virš vandens. Vaisius – sultingas ąsotėlis, panašus į uogą. Auginamos ir kaip dekoratyviniai augalai. Paplitusios visame pasaulyje, žinoma apie 50 rūšių.

Iš viso Lietuvoje auga 3 rūšių vandens lelijos. Paprastoji, įrašyta į Lietuvos raudonąją knygą, prie dugno prisitvirtina rizoidais. Jos šakniastiebiais ir lapais maitinasi vandens žvėreliai: vandeniniai pelėnai, bebrai, ondatros ir kt. Nyksta dėl vandens užterštumo, žiedų skynimo. Mažažiedė vandens lelija (baltoji) yra retas augalas, todėl visoje respublikoje saugotinas. Mažoji vandens lelija tinka kaip dekoratyvinis augalas vandens baseinams apželdinti bei auginti akvariumuose.

Už skynimą – baudos

Dėl nepalankių sąlygų (mažėjančio tinkamų buveinių skaičiaus) ir mažėjančių populiacijų lelijos Lietuvoje yra saugomos. Paprastosios vandens lelijos įrašytos į Lietuvos Respublikos saugomų gyvūnų, augalų ir grybų sąrašą (4(I) kategorija). Už šių vandens augalų skynimą, laužymą ar bet kokį kitą naikinimą administraciniame nusižengimų kodekse numatytos baudos nuo 30 iki 580 eurų.

Be to, Apribotų ar draudžiamų rinkti bei prekiauti laukinių augalų ir grybų rūšių sąraše taip pat nustatyta, kad draudžiama skinti ir prekiauti visų rūšių vandens lelijų žiedais (ir mažažiedžių, ir paprastųjų). Baudos, nustatytos Administraciniame nusižengimų kodekse, – nuo 10 iki 60 eurų.

Vandens lelijų apsauga rūpinasi ir aplinkosaugininkai, ir nacionalinių bei regioninių parkų darbuotojai. Pavyzdžiui, Žemaitijos nacionalinio parko Gamtos ir kultūros paveldo skyriaus vyriausioji specialistė Gitana Sidabrienė portalui GRYNAS.lt teigė, kad visi parko lankytojai įspėjami, jog negalima skinti jokių nepažįstamų augalų, žiedų. Ne tik dėl to, kad jie gali būti saugomi ir reti, bet ir todėl, kad kai kurie augalai pavojingi žmogaus sveikatai.

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Nuomonė. Žvejai ir vėl nepasidalina žuvies, bet ar mes jos dar turime? (99)

Seime registruotas Žuvininkystės įstatymo pakeitimo projektas sukėlė tikrą aistrų audrą...

Sausra nepagailėjo ir miškų: žada kaip niekad prastą grybų ir uogų derlių įvardijo grybų kainas (62)

Grybautojai ir uogautojai socialiniuose tinkluose kasdien dalinasi grybų ir uogų pilnų pintinių...

Sostinėje naikinami Sosnovskio barščiai: išvardijo, kur jų pastebėta daugiausiai (78)

Sostinės savivaldybė dar prieš trejus metus pradėjusi aktyviai kovoti su pavojingais augalais –...

Nesuvaidinta: šimpanzė susitinka su savo globėjais (9)

Šimpanzė Limbani pavergė visų širdis savo džiaugsminga reakcija susitikus su žmonėmis,...

Sinsinačio zoologijos sode išsirito besispjaudančios kobros mažyliai

Sinsinačio zoologijos sodo inkubatoriuje išsirito besispjaudančios kobros mažyliai – procesas...

Top naujienos

Staigmena naujausiuose kandidatų į prezidentus reitinguose: lyderių trejetuke įvyko pokyčiai (587)

Birželio 19-27 dienomis visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovės „ Spinter tyrimai “...

Didesnėms algoms pinigų neturi, bet verslui – milijonų vertės dovanos (69)

Patys daugelį metų už valstybės turtą nieko nemoka, o iš kitų pinigus ima. Bent jau toks...

Po pasipiktinimo bangos dėl susitikimo su Putinu – neįprastas Trumpo pareiškimas papildyta (132)

JAV vadovas Donaldas Trumpas antradienį pareiškė sutinkantis, kad Rusija siekė paveikti 2016...

Tamsioji „Tesla“ pusė: darbuotojai pasakoja apie braidžiojimą po srutas ir incidentų nuslėpimus (23)

„ Tesla Model 3 “ gamybos sunkumai pareikalavo daug nervų ir pastangų. Iki šiol ne viskas yra...

Kausto nerimas: Vilniuje tvarkomos gatvės iki kitos liūties? (13)

Praeitą penktadienį Vilnių skalavusi liūtis sulaukė didžiulio miestiečių dėmesio, ypač dėl...

Barbekiu patiekalų skonis priklauso net ir nuo naudojamų malkų (rasite ir receptą) (1)

Nors barbekiu kultūra vis labiau populiarėja, daugelis vis dar klaidingai mano, kad tai tas pats,...

Suapvalėjęs Beyonce pilvukas kursto kalbas: atlikėja laukiasi ketvirtojo vaiko?

Vienos populiariausių atlikėjų pasaulyje – Beyonce – gerbėjai plaka liežuviais, kad jų...

Europa nustebo: pernai APOEL žaidė su „Real“, šiemet neįveikė „Sūduvos“ barjero (3)

Sensacinga Marijampolės „Sūduvos“ pergalė Čempionų lygos pirmame atrankos etape prieš Kipro...

Ar Turkija verta tolesnės narystės NATO? (57)

Jungtinių Amerikos Valstijų Kongresas dažnai laikosi gana paviršutiniško požiūrio į...

Niekas nenori, bet kartais neturi pasirinkimo: kaip patogiai išsimiegoti oro uoste

Ateina naktis ir kažkam teks miegoti oro uoste. Galbūt šis rusės pasakojimas ir patarimai kam nors...