aA
Vienas įspūdingiausių ir gražiausių Lietuvos ežeruose augančių augalų yra baltoji vandens lelija. Deja, intensyvėjant žemės ūkiui ir gyvulininkystei, baltųjų vandens lelijų labai sumažėjo, todėl jos įtrauktos į saugomų augalų rūšių sąrašus. Kokie veiksniai lemia baltųjų vandens lelijų populiacijos pakitimus, kur dar galima rasti nepaprastų žiedų ir kokios baudos gresia tiems, kurie sugalvoja jų nuskinti?
Už saugomo augalo skynimą taikoma bauda
© DELFI montažas

Nykti pradėjo dar XX amžiuje

Vasarą viena smagiausių pramogų yra viešnagė prie ežero. GRYNAS.lt jau rašė, kokių taisyklių reikia laikytis stovyklaujant gamtoje, kad netektų mokėti baudų ir nebūtų padaryta žalos gamtai. Tačiau suklysti svečiuojantis prie ežero galima ne tik pažeidus stovyklavimo taisykles. Lietuvoje yra nemažai rūšių augalų, kurių nevalia skinti, trypti ar kitaip naikinti. Tarp jų – ir baltoji vandens lelija.

Gamtos tyrimų centro Botanikos instituto Floros ir geobotanikos laboratorijos mokslininkas dr. Zigmantas Gudžinskas pasakoja, kad baltoji vandens lelija gerokai retesnė už paprastąją vandens leliją. Ji auga šiek tiek švaresniuose ežeruose, nes yra jautresnė aplinkos poveikiui nei paprastoji lelija.

„Baltoji vandens lelija paplitusi beveik visoje Lietuvoje. Kaip tik šiuo metu atnaujinamas saugomų augalų rūšių vertinimas, taip pat – ir baltųjų vandens lelijų. Liepos mėnesio pirmomis dienomis turėtų būti aišku, kuriai kategorijai priklauso šis vandens augalas, – pažeidžiamų ar nekeliančių susirūpinimo. Gali būti visaip, bet šiuo metu dar negalime tiksliai pasakyti“, – sako mokslininkas.

Jis prisimena, kad anksčiau baltųjų vandens lelijų būta kur kas daugiau. Deja, dėl intensyvėjančio žemės ūkio ir gyvulininkystės XX amžiaus antroje pusėje jos pradėjo sparčiai nykti.

„Ko gero, sparčiausiai baltųjų lelijų pradėjo mažėti ir užželti ežerai maždaug XX a. 6–7 dešimtmetyje. Tuomet buvo labai daug žemės ūkio fermų, pristatytų ežerų pakrantėse, niekas nesirūpino vandens valymu, visos nuotekos keliaudavo į upes ir ežerus. Tada jų ir pradėjo mažėti“, – aiškina Z. Gudžinskas.

Mažažiedė vandens lelija
Mažažiedė vandens lelija
© Shutterstock

Nykimą lemia vandens tarša

Pagrindinis veiksnys, lemiantis baltųjų vandens lelijų populiacijos pokyčius, anot dr. Z. Gudžinsko, yra vandens telkinio tarša. Mokslininkas pabrėžia, kad šie vandens augalai auga tik švariuose, skaidriuose vandens telkiniuose. Šiuo metu jų tik ten ir galima rasti. Tam, kad baltųjų vandens lelijų mažėja, įtakos turi vis didėjanti paviršinių vandens telkinių tarša, kuri lemia ežerų užžėlimą (užpelkėjimą).

„Populiacijos svyravimus lemia vandens tarša ir vandens telkinių eutrofikacija (užpelkėjimas, užžėlimas) – ir natūrali, ir sukelta žmogaus. Švarus, skaidrus vanduo yra pagrindinė sąlyga, kad augtų baltosios vandens lelijos. Jos labai mažai reaguoja į temperatūrą, o vanduo, kuriame jos auga. vis tiek visą laiką įkaista mažiau ir atvėsta greičiau“, – pasakoja Z. Gudžinskas.

Pelkėjimui įtakos turi intensyvi žemdirbystė ir gyvulininkystė

Ežero užpelkėjimas (arba kitaip – virtimas pelke) yra natūralus procesas. Tačiau, kaip portalui GRYNAS.lt yra sakęs Vilniaus universiteto Hidrologijos ir Klimatologijos katedros prof. dr. Gintaras Valiuškevičius, užžėlimą sukelia dvejopos priežastys: natūralus ežero senėjimas ir žmogaus veikla. Natūralus ežero pelkėjimas yra neišvengiamas lėtas procesas, kuris netgi papildo vandens telkinį bioįvairove. Tačiau, kai pelkėjimas prasideda dėl taršos, tuomet sutrikdoma ežero ekosistemos pusiausvyra. Procesas, kai ežeras pelkėja ne dėl natūralaus senėjimo, vadinamas eutrofikacija. Hidrologas G. Valiuškevičius tvirtino, kad ją sukelia cheminių medžiagų, nuotekų patekimas į vandenį, o bene didžiausią poveikį daro žmogaus ūkinė veikla.

„Natūraliomis sąlygomis pelkėjimo procesas vyksta labai ilgai, ne vieną tūkstantį metų. Tačiau pastaruoju metu ne tik Lietuvoje, bet ir visame pasaulyje pastebimas kokius 10 kartų greitesnis nenatūralus ežerų pelkėjimas, kai įsikiša žmogus: ežerai teršiami ir pažeidžiama to ežero vidinė autoreguliacinė sistema, struktūra nebegali susireguliuoti taip, kad jis išsilaikytų kaip ežeras. Iš pradžių darosi dumblas, vėliau auga kiti augalai, ir ežeras po truputi seklėja, pelkėja“, – aiškino mokslininkas.

Žmogaus įsikišimą į ežero gyvavimo ciklą hidrologas vadino antropogeniniu poveikiu. Jam galima priskirti tiesioginę žmogaus įtaką teršiant ežerą, pavyzdžiui, tai gali būti nuotekų paleidimas į patį ežerą ar į upę, kuri įteka į ežerą, vandens lygio reguliavimas ir panašiai. Toks vandens telkinys jau nebetinkamas baltosioms vandens lelijoms.

Mažažiedė vandens lelija
Mažažiedė vandens lelija
© Shutterstock

Yra 3 vandens lelijų rūšys

Vandens lelijos yra žoliniai, daugiamečiai augalai, turintys gerai išsivysčiusius šakniastiebius ir plūduruojančius didelius lygiakraščius lapus. Žiedai pavieniai, iškilę virš vandens. Vaisius – sultingas ąsotėlis, panašus į uogą. Auginamos ir kaip dekoratyviniai augalai. Paplitusios visame pasaulyje, žinoma apie 50 rūšių.

Iš viso Lietuvoje auga 3 rūšių vandens lelijos. Paprastoji, įrašyta į Lietuvos raudonąją knygą, prie dugno prisitvirtina rizoidais. Jos šakniastiebiais ir lapais maitinasi vandens žvėreliai: vandeniniai pelėnai, bebrai, ondatros ir kt. Nyksta dėl vandens užterštumo, žiedų skynimo. Mažažiedė vandens lelija (baltoji) yra retas augalas, todėl visoje respublikoje saugotinas. Mažoji vandens lelija tinka kaip dekoratyvinis augalas vandens baseinams apželdinti bei auginti akvariumuose.

Už skynimą – baudos

Dėl nepalankių sąlygų (mažėjančio tinkamų buveinių skaičiaus) ir mažėjančių populiacijų lelijos Lietuvoje yra saugomos. Paprastosios vandens lelijos įrašytos į Lietuvos Respublikos saugomų gyvūnų, augalų ir grybų sąrašą (4(I) kategorija). Už šių vandens augalų skynimą, laužymą ar bet kokį kitą naikinimą administraciniame nusižengimų kodekse numatytos baudos nuo 30 iki 580 eurų.

Be to, Apribotų ar draudžiamų rinkti bei prekiauti laukinių augalų ir grybų rūšių sąraše taip pat nustatyta, kad draudžiama skinti ir prekiauti visų rūšių vandens lelijų žiedais (ir mažažiedžių, ir paprastųjų). Baudos, nustatytos Administraciniame nusižengimų kodekse, – nuo 10 iki 60 eurų.

Vandens lelijų apsauga rūpinasi ir aplinkosaugininkai, ir nacionalinių bei regioninių parkų darbuotojai. Pavyzdžiui, Žemaitijos nacionalinio parko Gamtos ir kultūros paveldo skyriaus vyriausioji specialistė Gitana Sidabrienė portalui GRYNAS.lt teigė, kad visi parko lankytojai įspėjami, jog negalima skinti jokių nepažįstamų augalų, žiedų. Ne tik dėl to, kad jie gali būti saugomi ir reti, bet ir todėl, kad kai kurie augalai pavojingi žmogaus sveikatai.

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Įvertinkite patys, kaip Labanoro giria keitėsi nuo 1984 m. iki šių dienų: viską parodo palydovinės nuotraukos (249)

Literatūroje Labanoro giria apibūdinama kaip antras pagal plotą miškų masyvas Lietuvoje. Girios...

Ruduo sukūrė nepakartojamus saulėlydžius (16)

Pasigėrėkime saulėlydžiais, kol ruduo dar ankstyvas, saulėtas ir šiltas – kai orai taps...

Valensijoje vos nepaskendo ką tik pasaulį išvydusi zebro jauniklė

Džiugus įvykis – zebro mažylės atėjimas į šį pasaulį Valensijos safario parke – vos...

Klivlando zoologijos sodo lankytojai supažindinti su mažąja raganosiuke

Ohajo valstijos, Klivlando „Metroparks“ zoologijos sode atsirado naujas gyventojas – juodųjų...

Kelis mėnesius seną liepą saugojusi smuikininkė nieko nepešė: nufilmuota, kuo viskas baigėsi (246)

Ketvirtadienio rytą Druskininkų savivaldybės Vilkanastrų kaime nupjauta dvikamienė šimtametį...

Top naujienos

Popiežius Pranciškus – jau Lietuvoje atvyko mandagumo vizito į Prezidentūrą, nuolat pildoma (623)

Popiežius Pranciškus iš Vilniaus oro uosto atvyko mandagumo vizito į Prezidentūrą, kur susitiks...

Susirinkusieji Daukanto aikštėje viliasi to paties ir nebijo lietaus: tai krikštas nuolat pildoma (175)

Popiežius Pranciškus jau Lietuvoje. Pirmoji stotelė – Prezidentūra. S. Daukanto aikštėje...

Neįprasta strategija, kaip svarbiausius sprendimus priima turtingiausias pasaulio žmogus (5)

Jeffas Bezosas , „ Amazon “ įkūrėjas ir vadovas, yra užimtas žmogus. Valdyti tokio dydžio...

Popiežiaus vizito Lietuvoje programa: sužinokite viską minučių tikslumu (21)

Vatikano vėliavomis pasipuošęs rudeninės dulksnos apimtas Vilnius šeštadienio rytą ruošiasi...

Kleiza įspėjo Valančiūno gerbėjus: DeMaras juk Toronte toks buvo ne vienas (10)

Linas Kleiza prieš 10 metų NBA lygoje surengė tokį pasirodymą, kad ne tik išsprogdino ruso...

Seime pasiūlytas būdas užtildyti šunis kelia šeimininkų baimę: kaip iš tiesų reikėtų elgtis registruokitės – specialistai padės išsiaiškinti, kodėl jūsų šuo triukšmauja (118)

Šunų šeimininkams vis dar neramu dėl Seime pateikto Petro Čimbaro siūlymo spręsti šunų...

Dėl darbo galvą pametęs „TV Pagalbos“ veterinaras kraupsta nuo žmonių žiaurumo

Veterinarijos klinikoje ir televizijos laidoje „ TV Pagalba “ dirbantis Paulius Morkūnas...

Po reido miške: grybais užversta virtuvė ir itin paprasti receptai (15)

Kelionės į mišką saulėtą rudenį yra vienas smagiausių dalykų. O miške galime ir šiaip...

Ramybė Palangoje – įmanoma: rudenėjantis kurortas vis dar pilnas poilsiautojų

Vėstant orams turistai pajūrį pamažu apleidžia, tačiau pasimėgauti paskutiniais vasariškos...

Chodorkovskis tikina žinantis, kas nužudė „Vagner“ veiklą tyrusius žurnalistus (77)

Michailas Chodorkovskis , anksčiau užtikrintai teigęs, kad „Mediazona“ leidėją, „Pussy...