Kalendorius skaičiuoja pirmas žiemos dienas, tačiau gamtoje lemtingų tikros žiemos ženklų nematyti. Ilgo ir švelnaus šių metų rudens tąsa labiausiai matyti prie upeliukų, raistų. Čia dar galima pabaidyti neišskridusias slankas, liepsneles, juoduosius strazdus. Kol kas aktyvūs kai kurie vabzdžiai, ypač miškiniai uodai ir drugeliai žiemsprindžiai.
Neskubanti tikroji žiema geroki pratęsė bebrų veiklos laiką. Dažną gruodį jie tik kai kada išlįsdavo pro lede atsivėrusias protirpas, tačiau ruošti maisto neskubėdavo – jo pakankamai turėdavo sukaupę savo sandėliuose.
Šiemet bebrai atsargas taip pat sukrovė, į dugną savo sukurtuose tvenkiniuose, upelių gylėse, ežeruose susmaigstė nukirstų medžių ir krūmų šakas, prie jų tvirtino atneštas smulkesnes šakeles. Bebrų sandėliuose sukaupto maisto turi pakakti iki pavasario.
Tačiau šiemet jų atsargos dar nenaudojamos, nes bebrai aktyviai kerta medelius ir sau patiekia šviežio maisto. Beje, visą vasarą ir rudens pradžioje šie graužikai maitinasi išimtinai žoline augalija. Įpusėjus rudeniui jų racionas keičiasi, ima vyrauti grubus, bet daug maistingesnis meniu – žievė, ūgliai. Nors upelių pakraščiuose gausu vešlių viksvų, tačiau bebrai jų dabar neliečia – matyt, prigimtis jiems liepia elgtis būtent taip.
Nors vadinamas neperspektyvias bebravietes (kuriose dėl bebrų veiklos kyla atsirasti didelei žalai automobilių keliams, geležinkeliams, vandens saugyklų pylimams, pastatams ar melioracijos statiniams, taip pat pasėliams, kitoms naudmenoms ir miškui) galima ardyti, tačiau bebrai yra puikūs statybininkai ir žmonės ne visada spėja su jais lenktyniauti: dieną išgriautos užtvankos per naktį atstatomos.
Nauja bebrų gausos reguliavimo tvarka neperspektyvias bebravietes ardyti leidžia ir žemės, miško vandens telkinio sklypo savininkam, valdytojams ar naudotojams, taip pat medžioklės plotų naudotojams ištisus metus rankinėmis ir mechaninėmis priemonėmis, išskyrus sprogmenis ir sprogstamąsias medžiagas.
Sudėtingais laikytini bebrų apsilankymai miestuose, kur vienas žvėrelis per keletą naktų parkams, skverams, miesto želdiniams gali padaryti didelės žalos. Pagal gyvūnų gausos reguliavimo ne medžioklės teritorijose tvarką tokių gyvūnų gausos reguliavimu turi užsiimti savivaldybės arba asmenys, iš regionų aplinkos apsaugos departamento gavę išvadą dėl būtinybės reguliuoti šių gyvūnų gausą. Tačiau tokia išvada paprastai susirūpinama tik bebrams jau padarius žalą. Daug svarbiau naudoti prevencines priemones – kvapiąsias atbaidančias medžiagas, tvoreles. Jos būtinos tik rudenį ir anksti pavasarį, vėliau gali būti nuimamos.
Ne visada bebrai kelia grėsmę. Štai Vilniuje Neryje ir Vilnioje gyvenantys bebrai minta upių krantuose savaime sudygusiais medeliais. Jie yra daugelio žmonių stebėjimo objektas, todėl jų buvimas mieste pateisinamas ir laukiamas. Tačiau kituose miestuose bebrai gali turėti didelės įtakos želdiniams, todėl reikia būti visada pasiruošus jų gausos reguliavimui.
Bebrai – mūsų gamtos senbuvai, kuriuos buvome išnaikinę, po to vėl padėjome jiems sugrįžti. Dabar taikomos jų gausos reguliavimo priemonės tikrai negręsia šiai rūšiai. Tiesiog – ilgai globota, saugota rūšis turi būti valdoma, o vienas iš valdymo būdų – gausos reguliavimas.
